Baltalksnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Baltalksnis''' ({{la|Alnus incana}})  – [[beržiniai|beržinių]] (''Betulaceae'') šeimos, [[Alksnis|alksnių]] (''Alnus'') genties lapuotis [[medis]], retkarčiais išaugantis kaip didelis [[krūmas]].

Tai viena iš nedaugelio natūraliai augančių Lietuvoje, [[Sąrašas:Lietuvos_medžių_ir_krūmų_rūšys#Lietuvos_vietinės.2C_savaime_augančių_medžių_rūšys|mūsų krašto medžių]] rūšių.

Baltalksnis paplitęs visoje [[Šiaurės Europa|Šiaurės]] ir [[Vidurio Europa|Vidurio]], [[Rytų Europa|Rytų Europoje]] bei šiaurės [[Kaukazas|Kaukaze]].

Natūraliai paplitęs visoje [[Lietuva|Lietuvoje]], retas Lietuvos pietinėje dalyje - – Vilkaviškio, Marijampolės, Alytaus savivaldybėse, bet dažnesnis Utenos ir Biržų miškų urėdijose. Auga upių, upelių, ežerų pakrantėse, mišriuose miškuose, kirtimuose, mėgsta drėgnas vietas bet auga ir sausame miške. Neauga ten, kur visada stovi [[vanduo]]. Gerai atželia dykvietėse, apleistuose sklypuose. Mėgsta vidutiniškai derlingus, drėgnokus, kalkingus priesmėlių ir priemolių [[Dirvožemis|dirvožemius]].

Tai labai greitai augantis medis, ypač pirmuosius 10—15, vėliau augimo tempai sulėtėja. Per pirmus metus gali pasistiebti iki 50  cm, po dvejų metų jau iki 1,24  m, po penkerių metų gali būti paaugę nuo 4,3 iki 5 metrus aukščio. Baltalksnis žemesnis už [[Juodalksnis|juodalksnį]], o kartais išauga ir kaip krūmas, kurio matmenys kur kas mažesni nei išaugančio medžiu. Užaugančių medžiais baltalksnių aukštis įprastai apie 10-15  m, kartais iki 20  m, maksimalus aukštis beveik iki 28  m. Jų [[kamienas]] plonas - – iki 40  cm [[Diametras|skersmens]]. Dabar žinomas aukščiausias, išmatuotas baltalksnis auga [[Tusula|Tusulos]] savivaldybėje ''Ruotsinkylä'' vietovėje netoli [[Helsinkis|Helsinkio]] ([[Suomija]]), jo aukštis 27,20  m, kamieno apimtis 1  m.

[[Kamienas|Kamieno]] ir šakų [[žievė]] pilka, lygi, plona, blizganti, beveik visą amžių išlieka lygi, nesutrūkinėjusi. Iš žievės baltalksnius nesunku atskirti nuo [[Juodalksnis|juodalksnių]], kurių žievė tamsi ir maždaug 20-25 metų amžiuje trūkinėja. Jauni ūgliai pilkai rusvi, tribriauniai, plaukuoti, nelipnūs. Pupurai rudai violetiniai, buki su 2, kartais 3 žvyneliais, atspurę, trumpakočiai. [[Lapas|Lapai]] ovalūs arba kiaušiniški, 4-10  cm ilgio ir 3,5-7  cm pločio, su nusmailėjusiomis viršūnėmis, jų kraštai pjūkliški, pamatas plačiai pleištiškas. Viršutinė pusė žalia, apatinė pilkai ar melsvai žalia, su plaukeliais, [[Ruduo|rudenį]] nepagelsta. [[Žiedas|Žiedai]] vienalyčiai - – vyriškieji karančiuose [[Žirginys|žirginiuose]], moteriški - – trumpuose kankorėžėliuose. Kuokeliniai žirginiai po 3-5, nusvirę, 5-8  cm ilgio, gelsvai rausvi. Piesteliniai žirginiai po 3-8, kartais iki 10, trumpu koteliu arba bekočiai, subrendę apie 1,5  cm ilgio bei rudi. [[Vaisius|Vaisiai]] - – sparnuoti plokšti [[riešutėlis|riešutėliai]]. Riešutėliai subręsta [[Spalis|spalio]] [[Mėnuo|mėnesį]], skaidosi [[Ruduo|rudenį]] ir [[Žiema|žiemą]].

Baltalksnis pradeda žydėti kai vidutinė paros oro temperatūra pakyla virš nulio. Vidutinė žydėjimo pradžia [[Kaunas|Kauno]] apylinkėse - – [[Kovas|kovo]] 28 d. Anksčiausiai pražįsta apie [[Vasaris|vasario]] 25 d., vėliausiai apie [[Balandis|balandžio]] 22 d. Žydi apie 11 dienų prieš išsiskleidžiant lapams.

Kankorėžėliai naudojami kaip tanidinė žaliava, lapai, žievė, pjuvenos - – kailiams raugti ir dažams. Dėl ankstyvo žydėjimo vertinamas bitininkystėje. Parkuose kartais auginamos karpytalapė ir geltonlapė dekoratyvinės baltalksnio formos. Vaistams vartojami sumedėję žirginiai (kankorėžėliai), žievė bei lapai. Medicinos praktikoje alksnio preparatai vartojami virškinamojo trakto sutrikimams gydyti bei viduriavimui stabdyti. Baltalksnio preparatai pasižymi sutraukiančiomis, kraują stabdančiomis, prakaitavimą skatinančiomis, priešuždegiminėmis ir skausmą raminančiomis savybėmis.

Mokslinio, [[lotynų kalba]] rūšies pavadinimo autorius [[Conrad Moench]] [[1744]]-–[[1805]] metais. [[Lietuvių kalba|Lietuviškas]] pavadinimas kilęs nuo žievės spalvos, kuri medžiui sulaukus 15-16 metų darosi pilkai sidabrinė (nors jaunesnių medžių - – pilkai ruda).

* Pavasarį žydintys augalai. Živilė Lazdauskaitė. - – Vilnius: Mokslas, 1985. - – 144 psl.

[[Kategorija:Medžiai ir krūmai]]