José de Ribera: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Submixster (aptarimas | indėlis)
Submixster (aptarimas | indėlis)
Eilutė 10:
 
[[Vaizdas:El sueño de Jacob, by José de Ribera, from Prado in Google Earth.jpg |thumb|left|260px| „Jokūbo sapnas“ (1639, [[Prado muziejus]], [[Madridas]])]]
1616 m. Ribera persikėlė į [[Neapolis|Neapolį]], kur tais pačiais ar sekančiais metais vedė Caterina Azzolino, dailininko dukterį.<ref>„Jusepe de Ribera, 1591-1652
“ Ed. Alfonso E. Pérez. Metropolitan Museum of Art, − 2013. ISBN-13: 978-0300200034. 9 p.</ref> Su ja Ribera per savo gyvenimą susilaukė 7 vaikų. Panašu, kad Ribera dar prieš atvykdamas į Neapolį turėjo jame ryšių. Tai rodo greitos vestuvės ir tai, kad beveik iškart Ribera užsitikrino padėtį vietos dailininkų tarpe, surado savo paveikslų perpardavinėtoją (žmonos tėvas). Neapolyje Ribera visiškai persiėmė neapolietiškoje dailės mokykloje dominavusiu [[karavadžizmas|karavadžizmu]]. Su dailininkais Belisario Corenzio ir Giovanni Battista Caracciolo sudarė sąjungą, kurios tikslas buvo jokiais būdais neprileisti prie Neapolio dailės užsakymų konkurentų, visų pirma Romoje dominavusių [[Karačiai|Karačių]] Bolonijos mokyklos dailininkų. Atvažiavę dailininkai rasdavo ypač priešišką aplinką Neapolyje ir turėdavo miestą palikti. [[Guido Reni]] bėgo iš miesto, kai jo tarnas buvo nunuodytas. Sąjunga iširo 1641 m. mirus Caracciolo.
 
Neapolyje Ribera turėjo daug privačių užsakovų. Tapė paveikslus katalikų bažnyčių užsakymams. Suartėjo su Ispanijos vicekaraliaus dvaru (Neapolio karalystės valdovas tuo metu buvo Ispanijos [[karalius]]). Per vicekaraliaus dvarą Ribera gaudavo užsakymų iš Ispanijos užsakovų. Jo paveikslai turėjo didelę paklausą ir reikšmingai prisidėjo prie karavadžizmo plitimo Ispanijoje. [[Diegas Velaskesas]] asmeniškai buvo atvykęs į Neapolį susitikti su Ribera ir įsigyti jo darbų karališkajai Ispanijos kolekcijai. 1640-ųjų pradžioje Ribera buvo pasiturintis pripažintas miesto dailininkas. 1647-48 m. mieste kilo maištas prieš Ispanijos valdžią. Ribera prisiglaudė vicekaraliaus rūmuose. Per sukilimą prarado beveik visą savo turtą. Po to sekusios Ispanijos represijos Neapolyje nuo jo atbaidė daugelį vietinių neapolitiečių užsakovų. 1651 m. Ribera buvo priverstas parduoti savo namą ir mirė 1652 m. rugsėjo 2 d. Palaidotas ''Santa Maria del Parto in Mergellina'' bažnyčioje Neapolyje.