Užnemunė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 9:
[[1795]]–[[1807]] m. po [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo]] Užnemunė buvo viena [[Prūsijos karalystė]]s provincijų ([[Naujoji Rytų Prūsija]]). 1807–[[1815]] m. priklausė [[Varšuvos kunigaikštystė|Varšuvos kunigaikštystei]], 1815–[[1915]] m. [[Lenkijos karalystė|Lenkijos karalystei]] ([[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] sudėtyje). [[1816]]–[[1837]] m. buvo [[Augustavo vaivadija|Augustavo vaivadijoje]], 1837–[[1867]] m. – [[Augustavo gubernija|Augustavo gubernijoje]], o 1867–1915 m. įėjo į [[Suvalkų gubernija|Suvalkų guberniją]], dėl to XX a. 1-ojoje pusėje pradėta vadinti Suvalkija.
[[1808]]–[[1840]] m. Užnemunėje galiojo [[Napoleono kodeksas]]. [[1808]] m. valstiečiai atleisti nuo [[baudžiava|baudžiavos]] (nesuteikiant žemės nuosavybės), įvestas [[Grigaliaus kalendorius]]. [[1864]] m. bežemiai valstiečiai gavo po 6 [[margas|margus]] (3,54 ha) žemės, įvesta valstiečių [[vietos savivalda]], sparčiau nei likusioje [[Lietuva|Lietuvoje]] plėtojosi prekyba ir verslas, kilo kultūra ir žemės ūkis, daugiau vaikų baigdavo mokslus (ir aukštuosius), ėmė formuotis iš valstiečių kilusi lietuvių inteligentija ([[Jonas Basanavičius]], [[Vincas Kudirka]] ir kt.). Visos šios sąlygos sudarė prielaidas
== Šaltiniai ==
| |||