Paprastasis jūrinis erelis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jūriniai ereliai [[Monogamija|monogamai]] – sudaro pastovias poras kol gyvi abu poros nariai. Žuvus, nusibaigus vienam jų, likęs gyvas poros narys susiranda sau porai kitą. Bet jeigu tas kitas dar nesubrendęs, krauna lizdus, bet neperi, o veistis pradeda tik partneriui sulaukus lytinės brandos. Lietuvoje jūriniai ereliai lizdus taisyti ar krauti pradeda dar nepasibaigus [[Žiema|žiemai]] [[Sausis|sausio]]–[[Vasaris|vasario]] [[Mėnuo|mėnesiais]]. Lizdavietei pasirenka įvairaus tipo [[Miškas|mišką]], ir Lietuvoje perinčių erelių lizdas būna tik medžiuose maždaug 100–5000 m atstumu nuo vandens telkinio. Lietuvoje lizdą sukasi 11–28,5 m aukštyje, o jam susisukti dažniausiai pasirenka [[Paprastoji pušis|paprastąsias pušis]] (54 proc.), [[Juodalksnis|juodalksnius]] ir [[Drebulė|drebules]] po 16 proc. ir kiek rečiau pasirenka [[Ąžuolas|ąžuolus]] 8 proc., [[Beržas|beržus]] 3 proc., [[Paprastoji eglė|paprastąsias egles]] 2 proc., [[Mažalapė liepa|mažalapes liepas]] 1 proc. [[Medis|Medžiai]] turi būti stambūs, subrendę, kad išlaikytų didelį lizdą, o lizdui vieta įvairiose medžio dalyse – šoninėse šalose ar viršūnėje. Jie būna labai prisirišę prie savo lizdaviečių. Net ir aplinkai keičiantis, kertant miškus ir jeigu išlieka jų nepaliestas medis, kuriame yra lizdas, pora ir toliau tos vietos ir lizdo nepalieka. Pasitaikę atvejų, kada po kirtimų net aplinkui lizdą atsiradus plynei, pora toliau sėkmingai perėjo. Ne vieną dešimtmetį peri tame pačiame ar viename iš atsarginių jų gyvenamoje veisimosi teritorijoje esamų lizdų, todėl vidutiniškai lizdai būna apie 1,5 m skersmens ir 1 m aukščio. Nuo vėjų apsaugotose vietose sukrauti lizdai kartais pasiekia 3–5 m aukštį ir 2,5 m [[Diametras|skersmenį]] bei gali sverti iki 600 kg ir daugiau. Tokie lizdai ilgaamžiai, juose šie paukščiai peri daugelį metų.

 

 

== Mityba, medžioklė ==