'''Trombocitai''' – bespalvės, bebranduolės ir įvairaus pavidalo [[kraujas|kraujo]] plokštelės, 2-32–3 mikronų skersmens; 1 ml kraujo vidutiniškai jų yra 166–390 milijonų. Trombocitai susidaro [[kaulų čiulpai|kaulų čiulpuose]] iš [[megakariocitas|megakariocitų]], o vėliau juos praryja ir suvirškina [[makrofagas|makrofagai]]. Pagrindinė trombocitų funkcija – dalyvauti [[kraujo krešėjimas|kraujo krešėjime]], kaip pirminis atsakas – pirminė [[hemostazė]]. Jie prilimpa prie sužalotų [[kraujagyslė|kraujagyslių]] sienelių, o be to ir patys tarpusavyje gali sulipti.
== Anatomija ==
Eilutė 9:
== Cirkuliacija ==
Kraujo plokštelių cirkuliacijos periodas yra 9-109–10 dienų. Po cirkuliacijos trombocitai atskiriami [[blužnis|blužnyje]]. Sutrikusi blužnies veikla gali sąlygoti trombocitų kiekio padidėjimą kraujyje, tuo tarpu padidėjęs blužnies aktyvumas ([[Gaucher's disease|Gaucher liga]], [[leukemija]]) sumažina trombocitų kiekį.
== Funkcijos ==
Eilutė 15:
== Dideli ir maži trombocitų kiekiai ==
Normalus trombocitų skaičius sveikame organizme yra 150–400 *109150–400×10<sup>9</sup>/l kraujo. Tiek [[trombopenija]], tiek [[trombocitozė]] gali sąlygoti koaguliacijos problemas. Apskritai, maža trombocitų koncentracija padidina nukraujavimo riziką, o trombocitozė (aukšta trombocitų koncentracija) gali sukelti [[trombozė|trombozę]].
Mažos trombocitų koncentracijos paprastai negydomos kraujo perpylimu, nebent pacientas kraujuoja ar koncentracija nukrenta žemiau 5*1095×10^9/l. Chirurginių operacijų metu mažesnės koncentracijos negu 50 (*109×10<sup>9</sup>/l) laikomos susidariusiomis dėl nenormalaus chirurginio kraujavimo, ir stengiamasi palaikyti trombocitų koncentraciją ne mažesnę kaip 80-10080–100. Beje, trombocitų kiekis nepasako, ar visi trombocitai organizme yra funkcionuojantys. Pavyzdžiui, [[aspirinas]] negrįžtamai sutrikdo trombocitų veiklą, ir [[hemostazė]] neatsistato tol, kol aspirino koncentracija nukrenta arba paveiktos ląstelės neatnaujinamos šviežiomis – pakeitimas naujomis ląstelėmis gali užtrukti iki savaitės.
