Raudonės pilis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SauliusV (aptarimas | indėlis)
Atšauktas naudotojo 88.118.166.237 (Aptarimas) darytas keitimas 4439453
Eilutė 25:
Pilį apgadino gaisras. [[1811]] m. ją iš Olendskių nusipirko [[Jekaterina II|Jekaterinos II]] favoritas grafas [[Platonas Zubovas]], kuris keitė daugiau jos vidų, tačiau taip pat rekonstravo pilį, iškasė tvenkinius, pastatė neogotikinio stiliaus malūną. [[Dmitrijus Zubovas|Dmitrijaus Zubovo]] duktė Sofija von Pirch-Kaisarova [[1854]]–[[1877]] m. vėl pagal [[Cezaris Anikinis|L. C. Anikinio]] projektą perstatė pilį, kuri įgavo [[neogotika|neogotikos]] bruožų ir dabartinę išvaizdą. [[1877]] m. pilį jau valdė Kaisarovos dukra Sofija Waxell, o veliau ir anūkė, taip pat Sofija, ištekėjusi už portugalo [[José Carlosas de Faria e Castro|José Carloso de Faria e Castro]]. [[1903]] m. atliktas kapitalinis pilies remontas, tačiau per [[Pirmasis pasaulinis karas|I pasaulinio karą]] smarkiai nuniokota ir išgrobta. Po karo [[de Faria e Castro]] giminė nuskurdo ir pilis [[1934]] m. buvo parduota iš varžytynių – ją įsigijo LR švietimo ministerija, vėliau perduota Lietuvos bankui.
 
[[1944]] m. [[rugpjūčio 6]] d. vokiečiai susprogdino pietinį didįjį bokštą (3334,5 m aukščio), kuris virsdamas sugriovė dalį pietinio korpuso. [[1965]] m. pilis atstatyta (projekto autoriai – architektai S. Čerškutė ir V. Jurkštas), joje įsikūrė [[Raudonės pagrindinė mokykla]], [[1968]] m. atstatytas didysis bokštas. Pritaikant pastatą mokyklai buvo sunaikintas istorinis interjeras.
 
== Parkas ==