Lichtenšteinas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Petriukas (aptarimas | indėlis)
plius literatūra
Mymis (aptarimas | indėlis)
Eilutė 39:
telKodas=423
}}
'''Lichtenšteinas''' ({{de|Liechtenstein}}), oficialiai - – '''Lichtenšteino kunigaikštystė''' ({{de|Fürstentum Liechtenstein}})  – nedidelė valstybė [[Centrinė Europa|Centrinėje Europoje]] tarp [[Šveicarija|Šveicarijos]] ir [[Austrija|Austrijos]]. Šalies valdymo forma yra [[Konstitucinė monarchija]]. [[Suverenitetas]] priklauso nuo gyventojų ir nuo kunigaikščio. Lichtenšteiną sudaro 11 [[Lichtenšteino apskritys|apskričių]]. Šalies sostinė ir kunigaikščio rezidencija yra [[Vaducas]].
 
Lichtenšteinas yra mažiausia [[Vokiečių kalba|vokiškai kalbanti]] šalis. Šalis turi stiprų finansų sektorių. Dėl mažų mokesčių vadinama „mokesčių rojumi“. Su 160 000 [[Šveicarijos frankas|Šveicarijos frankų]] (apie 110 500 €) vienam dirbančiam ([[2005]]  m.) lichtenšteiniečių BVP vienam gyventojui buvo didžiausias pasaulyje.<ref name="AfV">[http://www.llv.li/llv-avw-statistik-volkswirtschaftliche-gesamtrechnung.htm Amt für Volkswirtschaft]</ref>. Taip pat šalis neturi skolų.<ref>[http://www.liechtenstein.li/fl-portal-aktuell?newsid=13395 Pressemitteilung des Fürstentums Liechtensteins: ''Triple A für Liechtenstein''] Zitat: ''Weil Liechtenstein keine Staatsschulden hat, entfallen Zinsverpflichtungen.''</ref>. Lichtenšteinas yra [[JTO|Jungtinių Tautų Organizacijos]] ir [[ELPA]] narys.
 
== Istorija ==
Eilutė 50:
Nuo [[VIII amžius pr. m. e.|VIII amžiaus pr. m. e.]] į kraštą atsikėlė [[Retija|retai]]. Yra ir [[Keltai|keltų]] kultūros žymių.
 
Šiandieninė kunigaikštystės teritorija [[15 m. pr. m. e.]] buvo užima Romos imperijos, kaip [[Retija|Retijos]] provincijos dalis. Tuo metu vietinių gyventojų kalba susimaišė su romėnų kalba, [[lotynų kalba|lotynų]]. Taip atsirado [[retoromanų kalba]]. [[IV a.]] ''Churrätien'' provincijoje prasidėjo šalies vertimas į krikščionybę. Yra išlikusių vėlyvosios Romos imperijos žymių - – tai rodo išlikusios romėnų stovyklos, kuri buvo pastatyta dabartiniame [[Šanas|Šane]] gynybai nuo [[alemanai|alemanų]], liekanos.
[[Vaizdas:Schlossvaduz.jpg|thumb|left|220px|Vaduco pilis]]
 
Po Romos imperijos žlugimo į šalį plūdo [[alemanai]]. [[VIII amžius|VIII a.]] [[Retija]] buvo užimta Frankų imperijos. Nuo [[X amžius|X a.]] [[Retija|Retiją]] valdė [[Brėgencas|Brėgenco]] grafai. Kai jie išmirė Retija buvo suskaidyta. Viršutinė (Oberland) ir apatinė (Unterland) buvo sujungtos [[1434]]  m. Šių dviejų dalių susijungimas sudaro dabartinį Lichtenšteiną.
 
Lichtenšteino kunigaikštystė įsikūrė [[Šventoji Romos imperija|Šventojoje Romos imperijoje]] [[1719]]  m. [[sausio 23]] d. [[1806]]  m. [[liepos 12]] d. Lichtenšteinas tapo nepriklausoma valstybe.
 
[[1868]]  m. dėl išlaidų buvo panaikinta [[kariuomenė]].
 
Po [[Austrijos imperija|Austrijos imperijos]] žlugimo [[1919]]  m. Pasienio sutartis su ja buvo nutraukta. [[1923]]  m. Lichtenšteinas sudarė Pasienio sutartį su [[Šveicarija]]. Kitais dešimtmečiais buvo sudaryta dar daugiau sutarčių su Šveicarija ir jos kantonais. Tarp šių šalių vyrauja labai artima dvišalė partnerystė.
 
Balsavimo teisė moterims buvo suteikta tik [[1984]]  m. [[1990]]  m. maža valstybė tapo pilnateise [[JTO|Jungtinių Tautų Organizacijos]] nare.
 
Kunigaikštis [[Hansas Adamas II]] [[2004]]  m. [[rugpjūčio 15]] d. įvardijo savo sūnų [[Alois von Liechtenstein]] pavaduotoju ir patikėjo jam savo titulą. Visgi titulas bus oficialiai perduotas tik po Hanso Adamo II mirties.
 
== Politinė sistema ==
Eilutė 69:
[[Vaizdas:Landtag Liechtenstein 6.jpg|thumb|200px|Valdžios kvartalas [[Vaducas|Vaduce]]]]
 
Dabartinė Lichtenšteino konstitucija priimta [[1921]]  m. spalio mėn. Ji nustatė, kad Lichtenšteinas yra [[konstitucinė monarchija]], valdoma Lichtenšteino kunigaikščio. Įtvirtinta parlamentinė sistema, tačiau kunigaikštis lieka valstybės vadovu.
Kaip valstybės vadovas, Lichtenšteino kunigaikštis atstovauja Lichtenšteiną tarptautiniuose santykiuose (tačiau už daugelį Lichtenšteino diplomatinių ryšių atsakomybę prisiėmusi [[Šveicarija]]). Kunigaikštis gali vetuoti parlamento priimtus įstatymus, skelbti referendumus, siūlyti teisės aktų projektus, paleisti parlamentą, nors parlamento paleidimas gali būti ir referendumu sprendžiamas klausimas.
 
[[Vykdomoji valdžia]] pavesta kolegialiai dirbančiai vyriausybei, susidedančiai iš ministro pirmininko ir keturių ministrų. Ministrą pirmininką ir ministrus skiria kunigaikštis parlamento teikimu. [[Konstitucija]] nustato, kad bent po du vyriausybės nariai būtų iš kiekvieno iš dviejų regionų. Vyriausybės nariai yra kolektyviai ir individualiai atskaitingi parlamentui. Parlamentas gali prašyti kunigaikščio atstatydinti kurį nors ministrą arba visą vyriausybę.
 
[[Vaizdas:Landtag Liechtenstein 3.jpg|thumb|left|180px|[[2008]]  m. atidarytas Lichtenšteino [[Landtagas]] [[Vaducas|Vaduce]]]]
[[Įstatymų leidžiamoji valdžia]] pavesta [[Landtagas|Landtagui]] (parlamentui), sudarytam iš 25 narių, išrinktų daugiausiai ketverių metų terminui pagal proporcinio atstovavimo sistemą. Penkiolika narių yra išrinkti iš "Oberland"„Oberland“ (aukštutinio šalies regiono), dešimt narių - –"Unterland"„Unterland“ (žemutinio regiono). Partijos turi gauti bent 8 procentus rinkimuose, kad užsitikrintų vietą parlamente. Parlamentas siūlo ir tvirtina vyriausybės sudėtį, kuri yra formaliai skiriama kunigaikščio. Parlamentas taip pat gali balsuoti dėl nepasitikėjimo kuriuo nors ministru arba visa vyriausybe. Iš savo tarpo parlamentas renka „Landesausschuss“ "Landesausschuss"(Nacionalinį komitetą), kuris užsiima funkcijomis, nepatenkančiomis į parlamento akiratį. Parlamentas gali skelbti referendumus, turi įstatymų iniciatyvos teisę.
 
Teisminei valdžiai atstovauja Vaduco regioninis teismas, Kunigaikščio aukštesnysis apeliacinis Vaduco teismas, Kunigaikščio aukščiausiasis teismas, Administracinis teismas ir Valstybės teismas, kuris atlieka teisės aktų konstitucingumo priežiūrą. Penki šio teismo nariai renkami parlamento.
 
[[1992]]  m. plebiscitu pritarta konstitucijos reformai. [[1993]]  m. sudarytas komitetas šalies konstitucijai rengti. [[2003]]  m. įsigaliojo [[1921]] metų Konstitucijos pataisos.
 
== Administracinis suskirstymas ==
Eilutė 85:
{{main|Lichtenšteino apskritys}}
 
Lichtenšteinas suskirstytas į 11 apskričių (''Gemeinden''  – vns. ''Gemeinde''), kurių daugumą tesudaro vienas miestas:
* [[Balcersas]] (''Balzers'')
* [[Ešenas]] (''Eschen'')
Eilutė 101:
{{main|Lichtenšteino geografija}}
[[Vaizdas:Lichtenstein NASA.png|thumb|left|180px|Lichtenšteinas palydovinėje NASA nuotraukoje]]
Lichtenšteinas yra [[Alpės]]e įsikūrusi valstybė. Visa vakarinė jo siena yra suformuota Reino upės. Lichtenšteino ilgis matuojant nuo Šiaurės į Pietus te sudaro vos 24  km. Aukščiausias šalies taškas - – [[Graušpicė]] - – 2 599  m aukščio viršukalnė - – yra rytinėje Lichtenšteino dalyje, Alpių kalnyne, taip pat aukštos viršukalnės - – Natkopfas (2 570 m) ir Falknis (2 561 m). Žemiausias taškas yra 430  m. [[Rugelis|Rugelije]].
 
Lichtenšteinas yra sausumos valstybė, neturinti tiesioginio priėjimo prie jūros. Jį supa trys žymiai didesnės šalys - – [[Šveicarija]], [[Vokietija]] ir [[Austrija]].
 
Saugomos teritorijos [[1997]] m.]] sudarė 38 %, [[2004]] m.]]  – 40 % šalies ploto (daugiausia [[Europa|Europoje]]).
[[Vaizdas:3123 - Schaan-Vaduz - Rheindamm.JPG|thumb|right|220px|[[Reinas]] Lichtenšteine]]
 
Pagal naujus apskaičiavimus, [[2006 ]] m. Lichtenšteino plotas patikslintas ir dabar sudaro 146 kvadratinius kilometrus. Taigi, nustatyta, jog šalies sienos yra ilgesnės 1,9  km negu manyta anksčiau. Paklaida patikslinta naudojantis naujais matavimo metodais, o padaryta dėl kalnų regiono aukščių nevienodumo.
 
Kitos valstybės, mažesnės už Lichtenšteiną yra [[Vatikanas]], [[Monakas]], [[San Marinas]], [[Nauru]] ir [[Tuvalu]]. Taigi, Lichtenšteinas yra 6 pagal mažumą valstybė pasaulyje.
Eilutė 114:
=== Klimatas ===
 
Klimatas tipiškas [[Alpės|Alpių]] regiono valstybėms - – ganėtinai švelnus. Klimatas yra stipriai veikiamas [[Fenas|Feno]] vėjų, kuris pavasarį ir rudenį prailgina vegetacijos laiką. Vidutinis metinių kritulių kiekis sudaro apytiksliai nuo 900 iki 1200 milimetrų. Pačiose Alpėse kritulių kiekis būna dažniausiai ganėtinai didesnis ir sudaro iki 1900 milimetrų. Žiema temperatūra retai nukrenta žemiau 15&nbsp; °C šilumos, o vasara temperatūra svyruoja nuo 20&nbsp; °C iki 28&nbsp; °C šilumos.
 
== Ekonomika ==
Eilutė 120:
[[Vaizdas:Liechtensteinische Landesbank in Vaduz.jpg|thumb|left|200px|''Liechtensteinische Landesbank'' Vaduce]]
 
Nors būdamas mažo ploto ir turėdamas ribotus gamtinius išteklius, Lichtenšteinas šiuo metu yra viena iš keleto valstybių pasaulyje, kur registruotų kompanijų yra daugiau, negu piliečių. Tai išsivysčiusi, labai industrializuota, laisvųjų įmonių ekonomika, išvystytas finansinių paslaugų sektorius, aukšti gyvenimo standartai. Palyginti neaukšti mokesčiai - – maksimaliai 18 % - – ir Inkorporacijos taisyklės lėmė, kad Lichtenšteine apie 73 700 holdingo (taip vadinamų "pašto„pašto dėžučių"dėžučių“) kompanijų turi centrinius biurus. Tai duoda valstybei apie 30 % įplaukų. Valstybė gauna pajamų ir leisdama registruoti įvairius finansinius fondus, kurie saugo savo privatumą.
 
Pastaruoju metu Lichtenšteinas ryžtingai siekia persekioti tarptautinį [[pinigų plovimas|pinigų plovimą]] ir siekia formuoti šalies įvaizdį kaip legalių finansinių operacijų centrą. Žinomiausia Lichtenšteino kompanija yra Hilti, gaminanti elektrinius įrankius ir tvirtinimo elementus. Iš Lichtenšteino kilę ''Curta'' kalkuliatoriai.
Eilutė 127:
[[Vaizdas:Hilti Forschung Schaan.jpg|thumb|220px|''Hilti'' gaminys]]
 
Valstybės biudžeto išlaidos [[2008]]  m. sudarę 820 mln. [[Jungtinių Valstijų doleris|JAV dolerių]], o biudžeto pajamos tuo tarpu 943 mln. [[Jungtinių Valstijų doleris|JAV dolerių]]. Tai sudaro valstybės biudžeto perteklių pagal BVP 2,6 %.<ref name="CIA">[https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/ls.html The World Factbook]</ref>. Lichtenšteino kunigaikštystė neturi skolų.
 
=== Pramonė ===
 
Nuo [[1960]]  m. Lichtenšteinas sparčiai išsivystė iš agrarinės valstybės į labai stipriai industrializuotą valstybę. Apie pusę visų dirbančiųjų dirba šiame sektoriuje. Be to, kad pramonės sektorius yra vienas svarbiausių darbdavių visoje šalyje, jis taip pat ineša 40% į Bendrąjį vidaus produktą.
 
Pramonė yra susikoncentravusi į inžineriją ir maisto gamybą. Kaip įrankių gamintoja, kuri yra įsikūrusi [[Šanas|Šane]], kompanija ''Hilti'' įgijo gerą vardą. Maisto pramonėje veikia, daugiausiai eksportuojančios, bendrovės ''Ospelt-Gruppe'' ir ''Ospelt Hilcona''. ''Neutrik'' ir ''OC Oerlikon'' bendrovės, kurios yra įsikūrusios [[Balcersas|Balcerse]], gamina elektrotechnikos ir elektronikos gaminius.
Eilutė 139:
[[Vaizdas:Vaduz centre.jpg|thumb|200px|Vaduco centras]]
 
Lichtenšteinas yra ketvirta pagal mažumą valstybė Europoje (po Vatikano, Monako ir San Marino). Etniniai gyventojai - – [[Alemanų tarmės|alemaniškai]] kalbantys [[vokiečiai]] (65,8 %), tačiau maždaug trečdalis dabartinių gyventojų yra gimę užsienyje, pirmiausiai vokiškai kalbančiose šalyse (20,1 %): Vokietijoje (3,4 %), Austrijoje (5,9 %), Šveicarijoje (10,8 %), o taip pat kiti [[italai]] (3,3 %), [[turkai]] (3,6 %), kilę iš buvusios [[Jugoslavija|Jugoslavijos]] šalių (3,3 %) ir kilę iš kitų šalių (4,8 %). Užsienyje gimę žmonės sudaro du trečdalius dirbančių šalyje.
 
=== Kalbos ===
 
Oficiali kalba yra [[vokiečių kalba|vokiečių]]. Dauguma kalba [[Alemanų tarmės|alemaniškai]] - – vokiečių kalbos dialektu, gana nutolusiu nuo standartinės vokiečių kalbos. Žiniasklaidoje yra naudojama tik standartinė [[vokiečių kalba]]. Lichtenšteinas yra vienintelė vokiškai kalbanti šalis, kurioje vokiečių kalba yra vienintelė [[valstybinė kalba]]. Kitose vokiškai kalbančiose šalyse, šalia vokiečių, yra taip pat pripažintos kaip regioninės ar valstybinės kalbos, romanų, kitos germanų, slavų ar vengrų kalbos.
 
=== Religija ===
 
[[2000 ]] m. surašymo duomenimis 78,4 % buvo [[Katalikybė|katalikai]], 7,9 % [[evangelikai reformatai]], 1,1 % [[Stačiatikybė|stačiatikiai]], 0,4 % kiti krikščionys, 4,8 % [[Islamas|musulmonai]], 0,1 [[Judaizmas|judėjai]], 0,3 % kitų religijų ir 7 % jokios religijos.<ref>[http://www.llv.li/llv-avw-statistik-volkszaehlung-auswertungen Publikationen zur Volkszählung 2000 - – Amt für Volkswirtschaft - – Landesverwaltung Liechtenstein]</ref>.
 
== Kultūra ==
Eilutė 153:
[[Vaizdas:Kunstmuseum Liechtenstein 1.jpg|thumb|right|220px|Nacionalinis meno muziejus]]
 
Šalia vienas kito įsikūrusiu kaimų tradicijos ir intensyvus kaimyninių šalių poveikis, daugiausiai - – vokiškai kalbančių Europos regionų, tokių kaip [[Austrija]], [[Bavarija]], [[Šveicarija]], [[Tirolis]], kuo Lichtenšteinas pasižymi, sukūrė įvairiapusišką ir savotišką Lichtenšteino kultūrą. Koncertai, teatrai, muziejai, galerijos ir studijos traukia meno ir kultūros mylėtojus iš visų regionų.
 
Lichtenšteine yra daug garsių istorinių vietų, kurios buvo svarbios šalies istorijai. Žinomiausios istorinės vietos yra [[Vaduco pilis]], Gutenbergo pilis, Raudonasis namas, Šelenbergo griuvėsiai.
Eilutė 159:
Svarbi kultūros dalis yra muzika ir teatras. Yra daug muzikų organizacijų, tokių kaip ''Lichtenšteino Muzikos draugija'', ''kasmetinės Gitaros dienos'', ''tarptautinė Jozefo Gabrieliaus Reinbergerio draugija''. Du pagrindiniai teatrai ''Theater am Kirchplatz'' ([[Šanas|Šane]]) ir ''Schlösslekeller'' ([[Vaducas|Vaduce]]), bei daugelis kitų.
 
Lichtenšteino nacionalinė šventė - – [[rugpjūčio 15]] d., švenčiausiosios Mergelės Marijos paėmimo į dangų diena ([[Žolinė]]).
 
=== Muziejai ===
 
Lichtenšteino Kunigaikštystės istorikų draugija rūpinasi šalies kultūros ir istorijos išsaugojimu. Yra keletas meno muziejų, iš kurių didžiausias - – ''Kunigaikščio kolekcija'', o taip pat ''Nacionalinis meno muziejus'', ''Pašto ženklų muziejus'' ir keletas kitų. Lichtenšteino Nacionalinis meno muziejus yra naujosios Lichtenšteino architektūros pavyzdys. Sukurtas šveicarų architektų Morger, Degelo ir Kerez, buvo atidarytas [[2000]]  m. Kaip modernaus ir šiuolaikinio meno muziejus priglaudė valstybinę meno kolekciją ir yra žymus besikeičiančiomis parodomis. Taip pat labai svarbus yra Lichtenšteino Valstybinis muziejus ({{de|Liechtensteinische Landesmuseum}}), kuris [[2003]]  m. po renovacijos naujai atvėrė duris. Kiti muziejai yra Slidinėjimo muziejus ({{de|Skimuseum}}) bei daugelis kitų vietinių muziejų.
 
== Kita informacija ==
* Lichtenšteino karinės pajėgos  – Lichtenšteinas neturi savos kariuomenės.
* [[Lichtenšteino miestai]]
* [[Lichtenšteino ryšiai]]