Krymo chanatas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 52:
Valdant chanui [[Menglis Girėjus|Mengliui]] ([[1468]]–[[1515]] m.), Krymo chanatas [[1480]] m. sudarė sąjungą su [[Maskvos Didžioji Kunigaikštystė|Maskvos Didžiąja Kunigaikštyste]], drauge kovojo prieš [[Didžioji orda|Didžiąją ordą]]. [[1475]] m. [[Osmanų imperija]] nugalėjo Kryme buvusias [[graikai|graikų]] ir [[Genujos respublika|Genujos kolonijas]], o Krymo chanatą pavertė savo vasalu. Nors chanatas išlaikė savo žemių pavaldumą, tačiau osmanai kontroliavo chanų rinkimus. Krymo chanatas puldinėjo pietines LDK žemes, atkovojo nemažą jų dalį. Taip pat rengė antpuolius prieš Rusiją, Lenkiją, Moldaviją. Nuo puolimų daugiausia kentėjo [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštija|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos]] ukrainiečių žemės ([[Čerkasai]], [[Kijevas]], [[Luckas]]); Krymo totoriai pasiekdavo ir [[Nemunas|Nemuno]] aukštupį. Tai Rusų valstybei lengvino kovą su LDK dėl žemių. Dėl šios totorių grėsmės buvo pradėta statyti Vilniaus miesto gynybinė siena.
Svarbiausi Krymo totorių ir LDK mūšiai buvo [[Klecko mūšis]] ([[1506]] m.) ir [[Olšanicos mūšis]] ([[1527]] m.). Po Klecko mūšio [[1506]] m. rudenį buvo sudaryta karinė sąjunga su LDK. Tiesa, kadangi Krymo totoriai buvo daugiausia sėslūs, didelių žemių neužkariaudavo, o daugiau plėšikaudavo ir imdavo vergijon užpultų kraštų gyventojus, vertėsi [[prekyba vergais]].
[[XVI a.]] vid. [[Ivanas IV Rūstusis]] užkariavo [[Kazanės chanatas|Kazanės]] ir [[Astrachanės chanatas|Astrachanės chanatus]] ir ėmė kelti grėsmę Krymo chanatui. 1569 m. Ukraina pagal [[Liublino unija|Liublino uniją]] atiteko Lenkijai. Krymo totoriai buvo sudarę karinę sąjungą su Bogdano Chmelnickio kazokais, jų karuose prieš Abiejų Tautų Respubliką.
| |||