Krymo chanatas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 48:
[[Aukso orda|Aukso ordos]] laikais Kryme apsigyveno dalis klajoklių totorių ([[Krymo totoriai]]), regionas tapo [[ulusas|ulusu]] su sostine [[Senasis Krymas|Senajame Kryme]]. Byrant Aukso ordai Kryme kilo separatistinės nutaikos ir [[Tochtamyšas|Tochtamyšo]] palikuonis, [[Girėjai|Girėjų]] dinastijos pradininkas [[Chadži-Girėjus]], remiamas [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštija|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]], pakviestas tapti Krymo chanu. [[1420]]–[[1441]] m. jis vedė kovas prieš Aukso ordą, o laimėjęs [[1443]] m. tapo Krymo chanu. Jis nugalėjo vidinius priešus, perkėlė sostinę į [[Bachčisarajus|Bachčisarajų]], padėjo LDK atremti kitų totorių ordų antpuolius.
Valdant chanui [[Menglis Girėjus|Mengliui]] ([[1468]]–[[1515]] m.), Krymo chanatas [[1480]] m. sudarė sąjungą su [[Maskvos Didžioji Kunigaikštystė|Maskvos Didžiąja Kunigaikštyste]], drauge kovojo prieš [[Didžioji orda|Didžiąją ordą]]. [[1475]] m. [[Osmanų imperija]] nugalėjo Kryme buvusias [[graikai|graikų]] ir [[Genujos respublika|Genujos kolonijas]], o Krymo chanatą pavertė savo vasalu. Nors chanatas išlaikė savo žemių pavaldumą, tačiau osmanai kontroliavo chanų rinkimus. Krymo chanatas puldinėjo pietines LDK žemes, atkovojo nemažą jų dalį. Taip pat rengė antpuolius prieš Rusiją, Lenkiją, Moldaviją. Nuo puolimų daugiausia kentėjo [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštija|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos]] ukrainiečių žemės ([[Čerkasai]], [[Kijevas]], [[Luckas]]); Krymo totoriai pasiekdavo ir [[Nemunas|Nemuno]] aukštupį. Tai Rusų valstybei lengvino kovą su LDK dėl žemių. Dėl šios totorių grėsmės buvo pradėta statyti Vilniaus miesto gynybinė siena.
Svarbiausi Krymo totorių ir LDK mūšiai buvo [[Klecko mūšis]] ([[1506]] m.) ir [[Olšanicos mūšis]] ([[1527]] m.). Tiesa, kadangi Krymo totoriai buvo daugiausia sėslūs, didelių žemių neužkariaudavo, o daugiau plėšikaudavo ir imdavo vergijon užpultų kraštų gyventojus, vertėsi [[prekyba vergais]].
| |||