Paveldimumas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Paveldimumas''' - – [[organizmas|organizmo]] gebėjimas perduoti [[genetinė informacija|genetinę informaciją]], koduojančią organizmo požymius, palikuonims. Dėl šio gebėjimo visi gyvieji organizmai (augalai, grybai ar bakterijos) savo palikuonims perduoda rūšiai būdingus bruožus.

'''Lytinis kintamumas'''  – įvairovė tarp organizmų, atsirandanti lytinio dauginimosi dėka.

Daugelis gyvų organizmų atrodo panašūs, pvz., vienas [[žvirblis]] į kitą. Tačiau [[gyvūnai]] ir [[augalai]], atsiradę lytinio dauginimosi būdu, visada skiriasi nuo savo giminaičių. Tai sukuriama kelių procesų pagalba: ''[[Mejozė|mejozės]],'' nes susidarant lytinėms ląstelėms į jas patenka atsitiktinės [[Chromosoma|chromosomos]] su savo aleliais, taip pat labai svarbus ''atsitiktinis ląstelių susiliejimas apvaisinimo metu'' - – niekas negali nuspėti, pvz., kuris spermatozoidas su kuriuo alelių rinkiniu susijungs su kiaušialąste, kurios alelių rinkinys taip pat atsitiktinis, ''[[krosingoveris]]'' - – chromosomų apsikeitimas fragmentais mejozės metu, dėl kurio sukuriama dar didesnė genų rinkinių įvairovė, ''platinimasis'' - – paprastai organizmai siekia „pasėti“ savo rūšį plačiam areale, kad būtų sudaromos sąlygos poruotis su kuo didesne įvairove tos pačios rūšies organizmų, taip didėja tikimybė išplatinti naudingus rūšiai požymius, kurie galėjo nepriklausomai atsirasti vienuose ar kituose organizmuose. Kintamumas yra būtinas rūšiai egzistuoti, nes tik sukuriant didesnę organizmų įvairovę sudaroma galimybė rūšiai išlikti kintant aplinkos sąlygoms. [[Evoliucija]] - – procesas, kuris be lytinio kintamumo nevyktų.

Alelis  – viena iš dviejų arba kelių to paties geno formų.

Dauguma žmogaus [[Ląstelė|ląstelių]] turi du poras sudarančių, arba homologinių, chromosomų rinkinius. Juose yra genai, kurie išsidėstę atitinkamomis poromis  – vadinamaisiais aleliais. Aleliai yra alternatyvios to paties geno atmainos. Jie visada būna toje pačioje homologinių chromosomų vietoje, arba [[lokusas|lokuse]].

Dominantinis alelis  – tas, kuris paprastai pasireiškia gyvo organizmo [[fenotipas|fenotipe]]. Genai egzistuoja daugiau negu viena forma. Kiekviena forma, arba alelis, gali turėti skirtingą poveikį gyvo organizmo matomiems požymiams, arba fenotipui. Pavyzdžiui, akių spalvą kontroliuojančiame lokuse vienas alelis gali nulemti mėlynas akis, o kitas  – rudas. Daugeliu atvejų veiklus, arba ekspresuotas, būna tik vienas iš dviejų alelių. Jis vadinamas dominantiniu aleliu.

Recesyvinis alelis  – tas, kurį nustelbia dominantinis alelis. Jeigu recesyvinis alelis pateks į porą su dominantiniu aleliu, jis bus neveiklus. Tačiau recesyvinis alelis vis tiek yra genetinės informacijos, arba [[genotipas|genotipo]], dalis. Tai reiškia, kad jis gali būti perduotas kitai kartai. Jis pasireikš tik tada, kai susiporuos su identišku recesyviniu aleliu.

[[Gregoras Mendelis|Mendelio]] nustatytas požymių paveldėjimas  – skirtingų fenotipų santykis, gaunamas kryžminantis gyviems organizmams.

2.Požymių išsiskyrimo dėsnis- toliau kryžminant F1 kartos hibridus tarpusavyje- F2 kartoje palikuonys pagal fenotipą ir genotipą susiskyrsto į grupes, kurių skaičius priklauso nuo to, pagal kelis požymius F1 kartos hibridai buvo heterozigotiniai.

Heterozigotinė ląstelė  – ląstelė su skirtingais aleliais: tame pačiame homologinių chromosomų lokuse turi du skirtingus alelius: vieną dominantinį, kitą recesyvinį.

Sukibę aleliai  – aleliai, kurie paveldimi kartu.

Su [[Lytis|lytimi]] sukibęs alelis  – alelis, kurį turi lytinė chromosoma.

Mutacija  – paveldimas genetinės medžiagos pokytis.

Krosingoveris [[Mejozė|mejozės]] metu pergrupuoja genomo sekas. Tai įvyksta atsitiktinai  – atsitiktiniu [[Deoksiribonukleorūgštis|DNR]] molekulės pertvarkymu arba chromosomų skaičiaus ar formos pakitimu. Tokie pokyčiai vadinami mutacijomis. Jeigu mutacija įvyksta lytinėje ląstelėje, ji gali būti perduota iš vienos kartos į kitą. Mutacijos yra gyvų organizmų kintamumo šaltinis. Jų dėka gali vykti [[evoliucija]].

Genetika  – mokslas apie paveldimumą: apie tai, kaip perduodami požymiai. Mokslininkai dažnai atlieka bandymus, per kuriuos užauginama daug [[Bakterijos|bakterijų]], augalų arba gyvūnų kartų. Genetiniams bandymams labai tinka [[bakterijos]] ir [[vaisinės muselės]], nes jos greitai dauginasi ir jas nesunku laikyti.

Genetinė inžinerija  – dirbtinis gyvo organizmo fenotipo pakeitimas.