|
'''Genomika''' – biologijos mokslų šaka, tirianti organizmų [[genomas|genomus]] (organizmo genetinės medžiagos koduojamą informaciją) ir žinių apie ją panaudojimą praktikoje.
== Istorija ==
Genomika – gana jaunas mokslas. Pasaulyje genomika egzistuoja nuo ''1980 metų'', tačiau eros pradžia laikomi ''1995 metai'', kai buvo nuskaitytas pirmasis genomas – bakterijos ''[[Haemophilus influenzae]]'' genų seka.
''1996 metai'' taip pat labai svarbi data genomikos istorijai – pirmą kartą buvo atliktas [[klonavimas]]. Klonuota avytė Doli.
''1998 m.'' – kirmėlės genomas.
''2000 m. [[Kovo 5]] d.'' – gimė penki klonuoti paršiukai.
''2000 m.'' – nuskaityta pirmoji augalo ir '''žmogaus genomo seka''', o ''2001 m.'' – pelės.
== Genomikos panaudojimas ==
Genomikos žinios plačiai pritaikomos [[biotechnologija|biotechnologijose]]: [[baltymų inžinerija|baltymų inžinerijoje]], [[Genetinės modifikacijos|genetinėse modifikacijose]], [[klonavimas|klonavime]], be to, [[kriminalistika|kriminalistikoje]] – nusikaltimų išaiškinimui, [[medicina|medicinoje]] – [[tėvystės nustatymas|tėvystės nustatymui]].
=== Baltymų inžinerija ===
[[Baltymai]] – svarbūs organizmams molekuliniai junginiai, jie įeina į ląstelių sudėtį, reguliuoja organizme vykstančius procesus. Kai kurie baltymai žmogui gali būti gyvybiškai svarbūs, pvz., [[insulinas]]. Tačiau jo pasigaminti pakankamą kiekį laboratoriniu būdu beveik neįmanoma. Bent jau buvo neįmanoma, kol genomika pažengė į priekį tiek, kad būtų galima nesunkiai sintetinti baltymus. Genomikos progresas leido atpažinti ir išskirti iš genomo tas vietas, kurios yra [[Baltymų biosintezė|baltymų sintezės]] pradžios ir pabaigos vietos, kitaip tariant išskirti iš [[DNR]] molekulės vietas su baltymų informacija. Tokios grandinėlės dalys įsodinamos į bakterijų DNR ir jos savo ruožtu sėkmingai sintetina baltymus. Tokiu būdu laboratorijoje galima pasigaminti beveik neribotą kiekį reikiamo baltymo, kad ir insulino.
== Įdomūs faktai ==
| 