Žemaičių tarmė: Skirtumas tarp puslapio versijų

# Vietoje bk ''uo, ei'' žemaičiai taria trejopus garsus (pagal tai tarmė skirstoma į patarmes): Šaurininė dalis – ''ou, ai,'' pvz., ''douna'' „duona“, ''doud'' „duoda“, ''pains'' „pienas“, ''žaidsa'' ‘žiedas‘; Apatininė – ''a, ja'', pvz., ''dana'' „duona“, ''dad'' „duoda“, ''pjans'' „pienas“, ''žjadsa'' „žiedas“ (nuo etnonimo ''žydas'' skiriasi tik etnoniminio frogtato piegaitse), Jūrinininė  – ''u,y : duna'' „duona“, ''dud'' „duoda“, ''pynas'' „pienas“, ''žyds'' „žiedas“. Ankstesnėje K. Jauniaus-A. Salio tarmių klasifikacijoje dvibalsio ''uo'' atitikmenims iliustruoti žemaičiai buvo praminti ''dounininkais, danininkais'' ir ''dunininkais'' (iliustruojant žodžio ''duona'' tarimą).

 

 

Žemaičių tarmė naudoja skirtingą abėcėlę nei bendrinė lietuvių kalba. Ji neturi nosinių raidžių, bet turi ilgąsias balses, kurių tarpe ir unikalią ė ilgąją (ė̄). Nesant techninių galimybių ilgosios raidės keičiamos į dvi paprastas, pvz., ā>aa, ē>ee arba ī>y>ii.