Šiaurės vakarų jūrų kelias: Skirtumas tarp puslapio versijų

Tragiškai pagarsėjo [[John Franklin]], kurio [[Franklino ekspedicija|dingusios trečiosios ekpedicijos]] nuo 1845 m. ieškojo kelios gelbėjimo ekspedicijos. Šių ekspedicijų metu [[Robert McClure]] galiausiai pavyko pirmajam kirsti Arkties archipelagą. Jis buvo paskelbtas Šiaurės vakarų kelio atradėju, tačiau jam nepavyko viso kelio praplaukti – laivą jis buvo priverstas palikti ir eiti pėsčiomis nuo [[Bankso sala|Bankso]] iki [[Melvilio sala|Melvilio salos]], kur jį paėmė kiti gelbėjimo laivai. Paskutinės vandens kelio dalies atradėju tapo [[John Rae]], tačiau ir jis kelią ištyrė tik iš sausumos.

 

 

Pirmą kartą šiaurės vakarų kelią įveikti jūra pavyko [[Roald Amundsen]], kuris 1903–1906 m. nedideliu [[Gjøa]] laivu praplaukė John Rae atrastu keliu per [[Džeimso Roso sąsiauris|Džeimso Roso sąsiaurį]], [[Rae sąsiauris|Rae sąsiaurį]] ir [[Simsono sąsiauris|Simsono sąsiaurį]]. Taip jis apiplaukė [[Karaliaus Viljamo sala|Karaliaus Viljamo salą]] iš rytų ir išvengė [[Viktorijos sąsiauris|Viktorijos sąsiaurio]], kuriame žlugo Franklino ekspedicija. Karaliaus Viljamo saloje Amundsenas žiemojo dvi žiemas. Visą vasarą jis praleido tarp inuitų dabartinėje Gjoa Haven gyvenvietėje (inuitų kalba: Uqsuqtuuq) Karaliaus Viljamo saloje, bandydamas perimti jų prisitaikymo prie Arkties patirtį.