Vikipedija

Naujoji Įpiltis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Kanarskas (aptarimas | indėlis)
3 722 keitimai
Nėra keitimo santraukos
Kanarskas (aptarimas | indėlis)
3 722 keitimai
Redaguota, papildyta
Eilutė 12:
}}
 
'''Naujoji Įpiltis''' – [[kaimas]] šiaurės vakarinėje [[Kretingos rajono savivaldybė]]s dalyje, 1012 km į šiaurės rytus nuo [[Darbėnai|Darbėnų]], 2 km į pietryčiusrytus nuo [[Senoji Įpiltis|Senosios Įpilties]], prie [[Įpiltis (upė)|Įpilties (Juodupio)]] upelio.
 
== Etimologija ==
Pavadinimas kilo nuo upėvardžio ''[[Įpiltis (upė)|Įpiltis]]''. Norint atskirti gyvenvietę nuo [[Senoji Įpiltis|Įpilties, Senosios Įpilties]], kaimas pavadintas ''Naująja Įpiltimi''. Rašytiniuose šaltiniuose vietovardis rašomas {{pl|Nowe Impilty, Jmpilty nowe}}, {{ru| Нов. Импильты, Науйойи-Ипильтис}}, {{lt|Naujoji Impiltis, Naujoji Įpiltis}}, {{sgs|Naujuojė Īpėltės}}.
== Geografija ==
Kaimas plyti abipus [[Įpiltis (upė)|Įpilties (Juodupio)]] ir [[Pievupis (Šventoji)|Pievupio]] upelių. Šiaurės rytinėje dalyje apima dalį ''Kuniginės'' ir ''Degimų'' miško. Centrine ir šiaurės vakarine dalimi praeina {{RK2329}}. Ribojasi su [[Senoji Įpiltis|Senąja Įpiltimi]], [[Juodeikiai]]s, [[Kiaupiškės|Kiaupiškėmis]] ir [[Mėmaičiai]]s.
{{ltunavigacija
|C=Naujoji Įpiltis
|Š=[[Lenkimai|LENKIMAI]] – 7 km <br /> [[Žemytė]] – 3 km
|ŠR=[[Daukšiai (Skuodas)|Daukšiai]] – 12 km
|R=[[Medininkai (Kretinga)|Medininkai]] – 5 km
|PR=[[Grūšlaukė|GRŪŠLAUKĖ]] – 8 km
|P=[[Nausėdai (Kretinga)|Nausėdai]] – 5 km<br />
|PV=[[Laukžemė]] – 9 km<br />[[Darbėnai|DARBĖNAI]] – 12 km
|V=[[Senoji Įpiltis]] – 2 km
|ŠV=[[Juodeikiai]] – 3 km}}
 
== Istorija ==
MelioruojantMelioruojamose pievaspievose rastas [[uoliena|akmeninio]] [[kirvis|kirvio]] siaurėjančia pentimi fragmentas liudija, kad kaimo žemėse pirmieji gyventojai Naujojoje Įpiltyje apsigyveno [[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I tūkstmtūkstantmetyje iki Kr.]]<ref>Lietuvos priešTSR Kristųarcheologijos atlasas. - Vilnius, 1974. - T. 1. - Eil. Nr. 755</ref> [[Viduramžiai]]s kaimo žemės priklausė istorinei [[Senosios Įpilties piliakalnis|Įpilties (Impilties) pilies]] sričiai.
 
[[Kaimas]] įkurtas [[XVI a.]] antroje pusėje. [[1738]] m. jame buvo 12,<ref name="TLE">{{TLE|3|187||Naujoji Įpiltis}}</ref> [[1779]]–[[1781]] m. – 21,<ref>Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius. – F. 11–43</ref> [[1846]] m. – 34 [[dūmas|dūmai]].<ref>Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 153</ref>
Kaimas įsikurtas [[XV a.|XV]] – [[XVI a.]], suformuotas [[valakų reforma|Valakų reformos]] metu, [[XVI a.]] antroje pusėje. [[1738]] m. jame gyveno 12, o [[1846]] m. – 34 šeimos. [[1870]] m. grafui [[Pliateriai|Pliateriui]] priklausė 187 kaimo valstiečiai.
 
[[XVIII a.]] pabaigoje įpiltiškiaivalstiečiai pasipriešino [[Palanga|Palangos]] seniūnui Karoliui Mirbachui. [[1782]] m. vasario mėn. naktį valstiečių minia apsupo eigulio Jazbučio namus, kuriuose po vilkų medžioklės nakvojo [[baronas]] Mirbachasseniūnas. Naujosios Įpilties vaitas ir vaznys pažadinę seniūną ėmė jį koneveikti už tironiją. Užpykęs K. Mirbachas liepė šauliams sučiupti maištininkus, tačiau kieme buvęs vyrų būrys šoko veržtis į vidų, norėdamas susidoroti su seniūnu. Tik šauliams užrėmus duris ir pagrasinus šaudyti, minia paliko Mirbachąseniūną ramybėje.<ref>[[Juozas Jurginis]]. Lietuvos valstiečių istorija. - Vilnius, 1978. - P. 149</ref>
 
[[1870]] m. kaime buvo 187 revizinės sielos (prievolininkai valstiečiai) ir 1004 rėžiai žemės, už kurią valstiečiai mokėjo išperkamuosius žemės mokesčius [[Šateikių dvaras|Šateikių dvarininkams]] [[Pliateriai|Pliateriams]].<ref>Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи. - Составленъ в 1870 году. - C. 79</ref>
[[1923]] m. Naujojoje Įpiltyje buvo 73 sodybos ir 446 gyventojai. [[1932]] m. atidaryta pradžios mokykla, kuri [[1950]] m. pertvarkyta į septynmetę, o [[1962]] m. perkelta į [[Lendimai|Lendimų]] kaimą.
 
[[1923]] m. buvo 73 ūkiai ir 446 gyventojai.<ref>Lietuvos apgyventos vietos. - Kaunas, 1925. - P. 111</ref> Iš 64 gyvenviečių [[Darbėnų valsčius|Darbėnų valsčiuje]] ūkių ir gyventojų skaičiumi Naujoji Įpiltis nusileido tik [[Darbėnai|Darbėnų]] miesteliui, jų priemiesčiui Kontininkams ir [[Grūšlaukė]]s bažnytkaimiui. Tarpukariu Naujoji Įpiltis buvo [[Įpilties seniūnija|Įpilties seniūnijos centras]]. Joje [[1932]] m. atidaryta [[pradinė mokykla|pradžios mokykla]] ([[1950]] m. pertvarkyta į septynmetę, [[1962]] m. perkelta į [[Lendimai|Lendimus]]),<ref name="MLTE">{{MLTE|2|671||Naujoji Impiltis}}</ref> aktyviai veikė [[Lietuvos jaunųjų ūkininkų ratelių sąjunga|Jaunųjų ūkininkų ratelis]].<ref>[[Jaunasis ūkininkas]] - 1938 m. kovo 24 d. - Nr. 11. - P. 172</ref>
Tarpukariu aktyviai veikė [[Lietuvos jaunųjų ūkininkų ratelių sąjunga|Jaunųjų ūkininkų ratelis]], dalyvavęs konkursuose, mokęs vaikus ir jaunuolius ūkininkauti.
 
Po karo apylinkėjeaplinkiniuose miškuose veikė [[Lietuvos partizanai]]. Jie [[1946]] m. kaime nužudė Impilties apylinkės pirmininką V. Zonį.<ref name="MLTE">{{MLTE|2|671||Naujoji Impiltis}}</ref>
 
== Kultūros paveldas ==
* [[Naujosios Įpilties alkakalnis (Alkos kalnas)|Alkakalnis]], vadinamas ''Alkos kalnu''
 
* [[Naujosios Įpilties I senosios kapinės|Vidgirių senosios kapinės]], vadinamos ''Senkapiais, Maro kapeliais'' ([[XVI a.]] – [[XX a.]] pr.)
Kaimo centrinės gatvės pakelę ir sodybas puošia keletas registrinių [[kryžius|kryžių]] ir [[koplytėlė|koplytėlių]]. Vakariniame kaimo pakraštyje ties [[Įpiltis (upė)|Įpilties (Juodupio)]] ir [[Alkupis (Šventoji)|Alkupio]] upelių santaka stūkso [[alka (religijotyra)|alkakalnis]], vadinamas ''[[Naujosios Įpilties alkakalnis (Alkos kalnas)|Alkos kalnu]]''. Jo viršūnėje stovi [[koplyčia]], keletas [[koplytėlė|koplytėlių]] ir [[kryžius|kryžių]], o šiaurės rytinėje papėdėje išliko [[Naujosios Įpilties senosios kapinės|senosios kaimo kapinės]]. Priešingame, kairiajame Įpilties (Juodupio) krante, slėnyje guli [[Naujosios Įpilties akmuo (Daubos kūlis)|mitologinis akmuo]], vadinamas ''Daubos kūliu''.
* [[Naujosios Įpilties II senosios kapinės|II senosios kapinės]], vadinamos ''Senkapiais, Pilkapiais'' ([[XVII a.|XVII]]–[[XIX a.]])
* [[Naujosios Įpilties akmuo (Daubos kūlis)|Mitologinis akmuo]], vadinamas ''Daubos kūliu''.
* Monumentalus kryžius su koplytėle ([[1941]] m., meistras Adolfas Karpas; rest. [[1983]] m., meistras Vladas Piekus).<ref>Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas (tęsinys). - Vilnius, 1977. - Eil. Nr. DV3707</ref>
* Koplytėlė su ornamentuoto kryželiu, Švč. Mergelės Marijos Maloningosios ir 2 angeliukų skulptūromis ([[XX a.]] pr.)<ref>Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - Vilnius, 1973. - P. 672, eil. Nr. 1579</ref>
* Koplytėlė su Švč. Mergelės Marijos ir Rūpintojėlio skulptūromis ([[1940]] m., pastatė Liudas ir Ona Karpai, skulptūrų aut. [[Juozapas Paulauskas]]).<ref>Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas (tęsinys). - Vilnius, 1977. - Eil. Nr. DV3707</ref>
* [[Marija (Jėzaus motina)|Švč. Mergelės Marijos]] ir [[Šv. Rokas|Šv. Roko]] skulptūros ([[Naujosios Įpilties koplyčia|Alkos kalno koplyčia]]; [[XIX a.]] pab.; aut. [[Juozapas Paulauskas]]).<ref>Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - Vilnius, 1973. - P. 672, eil. Nr. 1580, 1581</ref>
 
== Literatūra ==
[[Julius Kanarskas]], Darbėnų apylinkės kaimai. –- [[Švyturys (Kretinga),|Švyturys]] - 1992.
 
== Gyventojai ==
{{dem|kolon=34|till=110450|inc=10|incmin=2
|1923|446
|1959|104|r1959=<ref name="MLTE">{{MLTE|2|671||Naujoji Impiltis}}</ref>
|1986|90|r1986=<ref name="TLE">{{TLE|3|187||Naujoji Įpiltis}}</ref>
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Naujoji_Įpiltis"