Noimano-Zaso byla: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 15:
Tai liudija, kad Neumanno-Sasso procesas buvo pakankamai politizuotas. Dabartinių istorikų vertinimu, tai buvo procesas ne prieš nacionalsocializmą kaip ideologiją, bet prieš antilietuvišką CSA ir SOVOG veiklą Klaipėdos krašte. Teismas [[1935]] m. [[kovo 16]] d. keturis J. Jesučio žudikus nuteisė mirties bausme, Ernst Neumann ir Willy Bertuleit buvo nuteisti kalėti 12 metų, Theodor von Sass – 8 metus, kiti – nuo pusantrų iki šešerių metų. Iš viso buvo nuteisti 87 asmenys, 35 išteisinti (ilgiau kalėti liko 76 asmenys).
Vadinamasis ''Kauno procesas'' formavo ryškias antilietuviškas nuotaikas Vokietijoje. Adolfo Hitlerio vyriausybė ėmė grasinti Lietuvai, [[1934]] m. [[kovo 14]] d. paskelbė šalies ūkiui pakenkusią ekonominę blokadą, [[1935]] m. kovą sutraukė prie Rytų Prūsijos sienos kariuomenės dalinių. Buvo imtasi prievartos ir prieš Rytprūsiuose gyvenusius lietuvius, nusiaubtos ir uždarytos jų draugijos ir organizacijos. Bausmės dydį ir vėlesnę Lietuvos politiką nuteistųjų adresu pastebimai koregavo [[Klaipėdos konvencija|Klaipėdos konvencijos]] signatarių pozicija Vokietijai Neumanno-Sasso proceso metu paskelbus, kad ji turinti karinę aviaciją bei įvedanti privalomąją karinę tarnybą. Konvencijos signatarės ir Vokietija spaudė Lietuvą keisti politiką Klaipėdos krašte. Vyriausybė [[1935]] m. balandį atšaukė gubernatorių Joną Navaką. [[1936]] m. pabaigoje – [[1938]] m. pradžioje buvo amnestuota dauguma nuteistųjų nacistų veikėjų, tarp jų Theodor von Sass, Konrad von Dressler, Ernst Neumann, Willy Bertuleit, [[Herbert Böttcher]] ir kt.
== Literatūra ==
| |||