Smegenys: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
rv vikifikuota |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:
[[Vaizdas:User-FastFission-brain.gif|thumb|right|220px|Žmogaus (vyro) galvos smegenų [[MRI]] nuotrauka, nuo viršaus į apačią]]
'''Galvos smegenys''' ({{la|encephalon}}) – [[centrinė nervų sistema|centrinės nervų sistemos]] dalis. Jos skirstomos į šias dalis:
* [[pailgosios smegenys]] (''myelencephalon'')
* [[užpakalinės smegenys]] (''metencephalon'')
* [[vidurinės smegenys]] (''mesencephalon'')
* [[tarpinės smegenys]] (''diencephalon'')
* [[galinės smegenys]], arba [[didieji pusrutuliai]] (''telencephalon'').
Pailgosios ir užpakalinės smegenys sudaro [[rombinės smegenys|rombines smegenis]] (''rhombencephalon''). Užpakalinės smegenys – tai [[tiltas]] (''pons'') ir [[smegenėlės]] (''cerebellum''). Kiekviena galvos smegenų dalis atlieka tam tikrą funkciją, jos glaudžiai tarp savęs susijusios.
Smegenis sudaro apie 100 milijardų nervinių ląstelių, kurios susietos tarpusavyje [[sinapsė]]mis (apie 100 milijardų). Kiekvienas [[neuronas]] gali būti pasiekiamas daugiausiai per keturis žingsnius nepriklausomai nuo pradinio atskaitos taško. Kasmet apie 0,15-0,1 % nervinių ląstelių žūsta.
Galvos smegenis dengia [[nugaros smegenys|nugaros smegenų]] dangalams giminingi trys mezenchiminės kilmės dangalai, ''meninges'', kietasis, voratinklinis ir švelnusis.
== Masė ==
[[Kategorija:Galvos smegenys]]▼
Žmogaus galvos smegenys sveria 1 020-1 970 g. Vidutiniškai vyrų galvos smegenys sveria – 1 438 g, moterų – 1 263 g. Tačiau iš smegenų svorio negalima spręsti apie asmens [[intelektas|intelektualines]] savybes. Gamtoje yra daug gyvūnų, kurių galvos smegenų svoris didesnis nei žmogaus. [[Dramblys|Dramblio]] smegenys sveria 4 917 g, [[Banginiai|banginio]] – 6 800 g. Lyginant galvos smegenų svorio santykį su kūno svoriu, žmogus yra tobulesnis nei kiti gyvūnai.
== Veikla ==
Smegenys yra aktyviausias žmogaus organas. Jų veiklai reikia didelio [[Deguonis|deguonies]] ir energijos kiekio. Apie 20 % [[Kraujas|kraujo]] [[širdis]] perduoda smegenims; todėl netgi trumpalaikis aprūpinimo deguonimi nutrūkimas sukelia smegenų veiklos sutrikimus, ir po keleto minučių gali būti konstatuojama smegenų mirtis (teikiant [[pirmoji pagalba|pirmąją pagalbą]], taikoma 3 min taisyklė).
Smegenys pasižymi didele adaptacija ir lankstumu. Vienas smegenų pusrutulis gali perimti kito pusrutulio darbą, jei šis negali funkcionuoti.
== Tyrimai ==
=== Istorija ===
Įsišakniję prietarai, esą po mirties galima nuskaityti (nuskenuoti) žmogaus genialumą, yra tokie pat seni kaip ir kiti smegenų tyrimai. Jie vykdomi ligi šiol. Michaelis Hagneris aprašė istorinius daugelio asmenybių (kaip [[Imanuelis Kantas]], [[Leninas]] ar [[Albertas Einšteinas]]) smegenų tyrimus. Jie leidžia pažinti to meto pasiekimus, žinias, greta medicinos, kultūros ir visuomenės raidą per praėjusius 300 metų.
=== Dabartis ===
Šiuo metu smegenis tiria įvairūs mokslai – [[neurologija]], [[neurofiziologija]], [[neuropsichologija]], [[neuroanatomija]], [[neurobiologija]], [[neurochemija]], [[neuroekonomika]], [[neurotechnologija]]. Tiriama įvairiais aspektais, naudojamos įvairios technologijos, priemonės ir prietaisai. Informacinėms technologijoms paplitus ir mokslo įstaigose, pateikiami žmogaus smegenų ir kompiuterio mikroprocesoriaus darbo tyrimai. [[Neuroinformatika]] bando smegenų veiklos dėsningumus pritaikyti kuriant [[Dirbtinis intelektas|dirbtinį intelektą]], tobulinant kompiuterius ir spartinant automatizuoto informacijos perdirbimo procesą.
{{Commons|Category:Central nervous system}}
{{Žmogaus anatomija|Galvos smegenys}}
▲[[Kategorija:Galvos smegenys| ]]
{{Link FA|uk}}
{{Link GA|en}}
{{Link GA|cs}}
[[new:न्ह्येपु]]
[[pt:Encéfalo]]
|