Vaistinė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S rv |
|||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Legenogapotekeren.jpg|thumb|200px|Vokietijos vaistinė 1508
[[Vaizdas:Vieksniu vaistine.JPG|thumb|
[[Vaizdas:Vieksniai11.JPG|thumb|
[[Vaizdas:Selvvalg.jpg|thumb|
'''Vaistinė''' – specializuota [[parduotuvė]], veikianti [[sveikatos apsauga|sveikatos apsaugos]] sistemoje, kurios pagrindinė funkcija yra suteikti farmacinę paslaugą bei išduoti [[vaistai|vaistus]] (receptinius ir nereceptinius) ir kitas medicininės paskirties prekes: [[higiena|higienos]] prekes, [[vitaminai|vitaminus]], maisto papildus, tvarsliavą ir pan.▼
</br>Kai kurios vaistinės taip pat užsiima vaistų gamyba. Pagrindiniai vaistinės darbuotojai yra vaistininkas ir farmakotechnikas, taip pat yra vadybininkai, vaistininko padėjėjai ir kiti darbuotojai (priklausomai nuo vaistinės dydžio).▼
▲'''Vaistinė'''
Dauguma vaistinių dirba įprastiniu darbo režimu (nuo ryto iki vakaro), tačiau kai kurios dirba visą parą (vadinamos ''[[budinti vaistinė|budinčios vaistinės]]'').▼
▲<
▲Dauguma vaistinių dirba įprastiniu darbo režimu (nuo ryto iki vakaro), tačiau kai kurios dirba visą parą (vadinamos ''
== Rūšys ==
* ''[[Prekyba|Prekybinė]]'' vaistinė
* ''[[Gamyba|Gamybinė]]'' vaistinė
== Istorija ==
eilutė 16 ⟶ 17:
== Vaistinės Lietuvoje ==
Rašytiniuose šaltiniuose vaistinės minimos tik nuo XVI a., anksčiau didikus bei kilmingus gyventojus aprūpindavo gydytojai. Pirmoji vaistinė [[Lietuva|Lietuvoje]] įsteigta Aleksandro Bolinskio [[1506]] metais. Kiek vėliau [[Lenkija|Lenkijos]] karalius ir Lietuvos [[kunigaikštis]] [[Žygimantas]] išleido įsakymą apie vaistinių kontrolę
Pirmosiose vaistinėse buvo pardavinėjamos vaistažolės, brangakmeniai, džiovintos gyvūnų dalys, gyvačių nuodai, taukai, užsienietiškos prekės –
Norint atidaryti naują vaistinę reikėjo gauti karaliaus ar kito aukšto valdžios atstovo leidimą. Būdavo suteikiamas ir leidimas prekiauti [[Alkoholis|alkoholiu]], kuris labai papildydavo vaistinių iždus, bet [[1764]]
XIX a. naujų vaistinių steigimą pradėjo kontroliuoti gydymo valdyba. Didėjant reikalavimams vaistinių steigimas sulėtėjo. Vaistinės buvo suskirstytos į kaimo ir normalias. Didesniuose miestuose buvo vaistų parduotuvės, kuriose pardavinėjami patentuoti vaistai ir sanitarijos priemonės.
eilutė 27 ⟶ 28:
[[Viduramžiai|Viduramžių]] Lietuvos vaistininkai neturėjo aukštojo išsilavinimo, bet buvo atitinkamai paruošiami cechuose. Kandidatas į vaistininkus turėjo keletą metų dirbti visus darbus pas vaistininką kaip mokinys, vėliau keletą metų kaip jo padėjėjas. Baigęs tokius mokslus, važiuodavo pas kitą vaistininką todėl mokslas užtrukdavo. Vaistininkų cechas nuo kitų skyrėsi tuo, kad iš narių buvo reikalaujam mokėti [[Lotynų kalba|lotynų kalbą]] ir nesudarė organizuoto cecho su savais įstatais ir taisyklėmis. Jie rėmėsi nerašytais įstatais ir tradicijomis. Vaistininkai buvo laikomi ne amatininkais, o prekybininkais.
[[Farmacija]] Lietuvoje dėstyti pradėta [[1785]]
[[Vilniaus medicinos draugija|Vilniaus medicinos draugijoje]] [[1843]]
== Vaistinių tinklai ==
Pagrindiniai [[Lietuva|Lietuvos]] vaistinių tinklai:
* „[[Camelia]]“
* „[[Eurovaistinė]]“
* „[[Gintarinė vaistinė]]“
eilutė 43 ⟶ 42:
== Nuorodos ==
{{commonscat|Pharmacies}}
{{Vikižodynas|vaistinė|no=T}}
|