XII amžius: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 29:
* '''[[1111 m.]]''' - prekybos su [[Latvija]] Dauguvos upe kelius atveria liubekiečiai.
* '''[[1111]]''' - '''[[1112 m.]]''' - Lenkijos kunig. [[Boleslovas III Kreivaburnis]] sėkmingo žygio metu išplėšė prūsų vidurio žemes.
* '''[[1112 m.]] ''' - [[Jotvingiai|jotvingius]] puolė ir nugalėjo Volynės kunigaikščio Jaroslavo vedami pulkai. (Ipatjevo metraštis)
* '''[[1113 m.]]''' - Rusų kunigaikščiai suruošė žygį į Jotvingija.
* Kijevo Pečioros vienuolio Nestoro sudarytas metraštis „Senųjų laikų pasakojimas“, kur atpasakojamas kunig. Jaroslavo žygis į Lietuvą.
Eilutė 37:
* Perejaslavlio kunig. Jaropolkas Vladimirovičius (Vladimiro Monomacho sūnus) pasistatydino pilį ir vietovę pavadino Nowoj-Horodok (Naugardukas), vėliau pavadinto lietuviškuoju.
* '''[[1120 m.]]''' - apie Kijevo dk [[Vladimiras Monomachas|Vladimiro Monomacho]] žygį į Lenkiją, kuriame jį lydėjo lietuviai. ([[Volynės metraštis]]).
* '''[[1127 m.]]''' - Kijevo kunig. Mstislavas Vladimirovičius nusiaubė [[Polocko kunigaikštystė|Polocką]], ir jo bei dalinių kunigaikštysčių valdovus Borisovičius ištrėmė į Bizantiją.
* '''[[1129 m.]]''' - apie Vilnių rašoma rusų Voskresensko metraštyje.
* '''[[1131 m.]]''' - Kijevo dk Mstislavas puolė Polocko kunigaikščių sąjungininką Lietuvą, ją nusiaubė ir paėmė daug belaisvių. Jo kariuomenei traukiantis, [[lietuviai]] sumušė nuo pagrindinių pajėgų atsilikusį kijeviečių dalinį.
* '''[[1132 m.]]''' Kijevo dk Mstislavas vėl ėmė pulti Lietuvą, tik iš kitos pusės - per Gardiną.
* '''[[1137 m.]]''' Po [[Boleslovas III Kreivaburnis|Boleslovo III Kreivaburnio]] mirties prūsų [[Kulmo žemė]] tapo Lenkijai pavaldžios Mazovijos kunigaikštystės dalimi. Tačiau prūsai ir pamarėnai ten nuolat rengė sukilimus ir atsikratydavo Lenkijos jungo.
* '''[[1138 m.]]''' - benediktinų iš Plocko krikščioniška misija Prūsijoje.
* '''[[1140 m.]]''' - arabų kartografas [[Idrisijus|Al Įdrįsi]] tariamai [[Kauno istorija|Kauno vietoje]] pažymėjo gyvenamąją vietovę, vardu Qaynu (arba Qanys, Kabnu).
* Ištremtieji Polocko kunigaikščiai Borisovičiai grįžo iš tremties Bizantijoje.
* Lietuvos ir Žemaitijos žygis į Rusiją patyrė nesėkme. Šio žygio vadais buvo Užnerio kunig. Kukovaitis ir narsusis kunig. Mantvila. ([[Teodoras Narbutas]])
* '''[[1141 m.]]''' – vyskupo Henryko Zdzika iš Ołomuńco krikščiuoniška misija Prūsijoje.
* Apie '''[[1146 m.]]''' vienas iš ištremtuju Polocko kunig. Rogvolodas Vasilijus tapo Polocko kunigaikščiu.
* Apie '''[[1147 m.]]''' - sutinkant metraščiams, Černigovo kunig. Svetaslavas Olgovičius ėjo ant rytų galindų. Į [[XII a.]] pab. [[galindai]] buvo asimiliuoti slavų gentimis.
* Lenkijos dk [[Boleslovas IV Garbanius]] su rusinais užpuola Jotvingiją (arba Prūsiją), bet nesėkmingai.
* '''[[1149 m.]]''' - keršidami, prūsai užpuola Lenkiją.
* '''[[1150 m.]]''' - kunigas Meinardas fon Zegebergas atvyko į [[Livonija]] kartu su pirkliais, prekiaujančiais su lyviais, pradėjo krikščioniška misiją tarp vietinių pagonių.
* Pasikvietę pas save Minsko kunig. Volodarį Glebovičių, lietuviai užpuldinėdavo lenkų kraštą. ([[Volynės metraštis]])
* '''[[1151]]''' - '''[[1167 m.]]''' - [[lietuviai]] buvo įtraukti į kovas tarp [[Polocko kunigaikštystė|Polocko kunigaikščių]] dėl valdžios.
* '''[[1157 m.]]''' į [[Livonija]] atvyko Bremeno pirkliai, kurie [[Ikškilė]] (Uexküll) pastatė įtvirtintus prekių sandėlius.
* '''[[1158 m.]]''' Minsko kunig. Volodario Glebovičiaus kare su Lietuvos kunigaikščių, lietuviai pasiekė visišką pergalę. ([[Volynės metraštis]])
* '''[[1159 m.]]''' [[Volynės metraštis]] rašo, kad Minsko kunig. Volodaris Glebovičius nedalyvavo taikos pasirašyme tarp Rusijos kunigaikščių ir „nebučiavo kryžiaus, nes žygiavo, vedamas lietuvių, miškais".
* '''[[1161 m.]]''' - '''[[birželio 15]]''' d. danai su dideliu pulku ginkluotų vyru ir daugeliu karo laivų paėmė [[Palanga|Palangos pilį]] Kurše, tai pirmasis Palangos paminėjimas. Danų karinės misijas [[Kuršas|Kurše]], kur buvo paskirtas vyskupas Ernemordas.
| |||