14:37, 11 kovo 2013 versija taisyti Legobot (aptarimas \| indėlis) 77 949 keitimai S Bot: Migrating 1 interwiki links, now provided by Wikidata on d:q8090 (translate me) ← Prieš tai darytas keitimas		16:40, 29 rugpjūčio 2013 versija taisyti anuliuoti Radiunas (aptarimas \| indėlis) 3 605 keitimai →‎Baltai Kitas pakeitimas →
Eilutė 18: === Baltai === * [[VI a.]] [[Tušemlios kultūra]] arba Bancerovo-Tušemlios kultūra – geležies amžiaus archeologinė kultūra, paplitusi Aukštutinėje Padnieprėje, Aukštutinėje Panemunėje, palei Dauguvos aukštupį ir vidurupį, priskiriama baltų gentims. Piliakalniuose rasta apskrito plano šventyklų liekanų. Išplėtota kalvystė. Mirusiuosius laidojo sudegintus pilkapiuose. Kultūra sunyko dėl VIII a. intensyvaus slavų veržimosi į šiaurę. * '''[[514 m.]]''' [[Simonas Grunau\|Simono Grunau]] ~~„Prusijos~~„Prūsijos kronikoje“ [[Vaidevutis]] ir Brutenis su ~~giminemis~~giminėmis, 46 tūkst.vyrų ir moterų iš Kimbrijos [Cymbria, Scandia] Krono upę bėga nuo gotu ir apsigyvena Prūsų žemėje. * Erazmo Stelos veikale „Apie Prūsijos senovę“ ir [[Simonas Grunau\|Simono Grunau]] „Prūsijos kronikoje“ (XVI a.), rašoma, kad Krivių Krivaitis Prutenis (Brutenis) apie '''[[521 m.]]''' sušaukia visos tautos sueigą prie [[Balgos pilis\|Balgos]], kurioje jo brolis [[Vaidevutis]] (Vyddewutt) išrenkamas karaliumi ir paskirsto didiesiems kunigaikščiams jų sritis. ~~Jie~~ * '''[[523 m.]]''' [[Vaidevutis]] ir Brutenis įkūrę Rikojoto ([[~~Romovė~~Ramovė]]) šventyklą, pastatę pilis. Brutenis paskelbė dievų įsakymų apie tai, kaip prūsai privalą elgtis. [[Simonas Grunau]] teigė ~~jas~~žinias apie tai ėmęs iš pirmojo ~~Prūsos~~Prūsijos vyskupo XIII a. [[Kristijonas Olyvietis\|Kristijono]] kronikos. * '''[[523]]''' m. – [[Baltų religinės reformos\|Brutenis]] paskelbė dievų įsakymų apie tai, kaip prūsai privalą elgtis. * '''~[[523]]–[[526 m.]]''' – Romėnų rašytojo Flavijaus Aurelijaus [[Kasiodoras\|Kasiodoro]] (~487-583) sudarytame laiškų rinkinyje ''Variae epistolae'' („Įvairenybės“) pateiktas Ostgotų karaliaus Teodoriko estijams («Hestii») rašyto padėkos laiško vertimas į lotynų k. Iš to nežinia kokia kalba rašyto laiško galima spręsti, kad vakariniai [[Aisčiai\|estijai]] (senprūsių protėviai) turėjo valdovą ar vadą, nutarusį užmegzti prekybinius ryšius su viena stipriausių to meto Europos valstybių ir šia dingstimi pasiuntusį į Ostgotų karalystės sostinę Raveną savo pasiuntinius su Teodorikui skirta gintaro («sucina») dovana. * '''[[550 m.]]''' [[Simonas Grunau\|Simono Grunau]] ~~„Prusijos~~„Prūsijos kronikoje“ prūsai laimi prieš mazūrus. Susirinke prie Rikojoto ([[Romovė]]) šventyklos, valdovas [[Vaidevutis]] ir krivis Brutenis padalina tarp 12 karališkų sūnų 12 žemių, pagal kuriuos vėliau pavadintos prūsų žemės, išrenka nauja krivį ir broliai savanoriškai susidegina. Karalystę paveldi vyriausias sūnus Litalanas arba Litvanas. * Nuo [[VI a.]] vidurio iki XIII a. [[Geležies amžius Lietuvoje\|Lietuvoje]] įsigali [[Laidojimo paminklas\|mirusiųjų deginimo paprotys]], randama papuošalų ar darbo įrankių, kartais su žirgais.. * '''[[551 m.]]''' Gotų istorikas [[Jordanas (istorikas)\|Jordanas]] (lot. Jordanes) Konstantinopolyje parašė ''Getica'' – knyga apie ankstyvąją gotų ir kitų to laikotarpio Europos tautų istoriją. Minimos ir baltų gentys. Apie aisčius rašo, kad šie yra labai taikūs, juos buvo nugalėjęs ostgotų karalius Hermanarikas. Jordanas dar mini vidivarijus, kurie dalies mokslininkų nuomone buvo mišrus gepidų ir aisčių darinys. Pirmą kartą ''coldae'' vardu paminėti [[rytų galindai]]. * [[VI]]–[[VII a.]] [[galindai]] buvo pati turtingiausia baltų kiltis. Svarbiausia šio turtingumo priežastis buvo gintaro prekyba. Galindų kilties kultūros centras buvo dabartinio Olštino apylinkėse.

VI amžius: Skirtumas tarp puslapio versijų