Vikipedija

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Dziugreb (aptarimas | indėlis)
1 087 keitimai
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
16 560 keitimai
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 21:
}}
 
'''Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija''' ('''LSMU VA''') – aukštoji veterinarijos ir gyvulininkystės technologijos mokykla, veikianti [[Kaunas|Kaune]].
 
== Istorija ==
[[1922]] m. [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universiteto]] Medicinos fakulteto tarybos posėdyje nutarta atidaryti Veterinarijos skyrių. 1922 m. rudenį į Veterinarijos skyriaus I kursą priimtas 41 studentas ir 11 laisvųjų klausytojų, į II kursą – 8 studentai ir 1 laisvasis klausytojas. Studentų mokymui buvo skirtas 70 kv. metrų ploto pastatas. Praktinis studentų mokymas vyko Karo veterinarijos ligoninėje [[Šančiai|Šančiuose]], vėliau – I[[Pirmasis husarų Lietuvos Didžiojo Etmono Jonušo Radvilos pulkas|Pirmojo husarų pulko]] veterinarijos ligoninėje [[Žaliakalnis|Žaliakalnyje]]. [[1929]] m. Veterinarijos skyrius dėl lėšų stokos uždarytas, studentai pasiųsti tęsti studijų į įvairias užsienio valstybes.
 
[[1935]] m. [[gruodžio 2]] d. LR Žemės ūkio ministerijos pavedimu Veterinarijos taryba pripažino būtinybę steigti aukštąją veterinarijos mokyklą. [[1936]] m. [[sausio 27]] d. žemės ūkio ministras [[Stasys Putvinskis]], remdamasis Veterinarijos tarybos pasiūlymu, Ministrų tarybai įteikė memorandumą dėl aukštosios veterinarijos mokyklos steigimo. Buvo sudaryta Laikinoji veterinarijos akademijos taryba, jos pirmininku paskirtas Veterinarijos departamento direktorius [[Stasys Jankauskas]].
Eilutė 38:
Vokiečių okupacijos metais studentai mokėsi slapstydamiesi, kad nebūtų paimti į vokiečių kariuomenę ar išvežti darbams į Vokietiją. [[1943]] m. [[kovo 15]] d. Veterinarijos akademija, kaip ir kitos Lietuvos aukštosios mokyklos, buvo uždaryta.
 
[[1946]] m. įsteigtas antrasis – Zootechnikos fakultetas, pradėta rengti zootechnikus. Nuo [[1949]] m. veikė Neakivaizdinis fakultetas, nuo [[1976]] m. – Kvalifikacijos kėlimo. Vėliau abu panaikinti. Nuo [[1957]] m. leidžiamas laikraštis „Gyvulininkystės specialistas“. [[1986]] m. Akademija apdovanota [[Darbo raudonosios vėliavos ordinas|Darbo raudonosios vėliavos ordinu]]. <ref>{{TLE|4|- 495-496|[[Rimantas Karazija]]|Lietuvos veterinarijos akademija}}</ref>
 
[[1992]] m. [[kovo 1]] d. atnaujintos Gyvulininkystės technologijos fakulteto neakivaizdinės studijos. [[1994]] m. sukurtas akademijos [[herbas]] (dail. Raimundas Miknevičius). [[2001]] m. prie LVA prijungti Gyvulininkystės ir Veterinarijos institutai. Tais pačiais metais įsteigtas Veterinarijos ir gyvulininkystės specialistų ir darbuotojų tęstinio mokymo centras. [[2004]] m. patvirtintas akademijos statutas.
 
[[2010]] m. [[kovo 18]] d. [[2008–2012 m. Seimas|LR Seimo]] nutarimu Lietuvos veterinarijos akademija ir [[Kauno medicinos universitetas]] sujungtas į [[Lietuvos sveikatos mokslų universitetas|Sveikatos mokslų universitetą]]. <ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=367167</ref>
Veterinarinės krypties fakultetai sukoncentruoti į LSMU Veterinarijos akademiją.
 
Eilutė 50:
[[1930]] m. paskyrus veterinarijos įstaigoms 5 ha sklypą, prasidėjo komplekso kūrimas. Sklypą suplanavo ir pastatus projektavo inžinierius [[Jonas Jasiukaitis]]. Statybos darbus vykdė 19 firmų bei rangovų, iš jų dvi užsienio firmos (įrengė centrinį šildymą, vėdinimą, garo katilus ir liftus).
 
Statyba vyko keliais etapais. [[1933]] m. pastatytas Valstybinis veterinarinės bakteriologijos institutas su laboratorija prie Tilžės gatvės, greta, kiek į pietryčius – personalo gyvenamasis namas, centre – [[vivariumas]], už jo arklidė ir tvartas. Antrasis etapas prasidėjo istitutą reorganizavus į Veterinarijos akademiją. 1938 m. į šiaurės vakarus nuo centrinių rūmų pastatytas zootomikumas, atokiau į pietryčius – užkrečiamųjų ligų skyrius, šiauriniame sklypo kampe – mokomoji kalvė (1940 m.). Tuo metu paversta taku anksčiau čia buvusi [[Lampėdžiai|Lampėdžių]] gatvė, sklypas aptvertas metalo ir betono tvora.
 
Pokario metais sutvarkyta aplinka ir želdiniai. [[1968]] m. Akademijos teritorijoje pastatyta vienintelė Lietuvoje skulptūra žirgui (skulpt. Jurgis Rutkauskas). <ref>Sparnuoti ir keturkojai miesto ženklai // [[Kauno diena]], 2004-08-14 [http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/sparnuoti-ir-keturkojai-miesto-zenklai-21263]</ref> [[1972]] m. pietryčių pusėje pastatyta valgykla, [[1971]]–[[1979]] m. vakariniame kampe – zooinžinerijos (mokomasis) korpusas. [[1982]] m. perplanuotas stadionas, šalia kurio pastatyta sporto salė. Teritorijos pakraščiuose pastatyti pagalbiniai ūkiniai pastatai, garažai. [[1996]] m. kultūros namai rekonstruoti į [[Leonas Kriaučeliūnas|Leono Kriaučeliūno]] privačią kliniką (smulkiųjų gyvūnų klinika). [[2003]] m. nugriauta valgykla, jos vietoje pastatytas veterinarijos inspekcijos pastatas.
 
Visi senieji pastatai mūriniai, tinkuoti. Stogai gegninės konstrukcijos, dengti čerpėmis. Pastatų išorėje kartojasi trikampiai stoglangiai, stilizuotų nacionalinių motyvų ornamentika. Iš visų Akademijos pastatų raiškiausi, dekoratyviausi yra klinikos, centriniai rūmai ir vivariumas. Kiti statiniai kuklesni, tačiau visi drauge sudaro darnų, išbaigtą architektūros kompleksą. <ref>Kauno architektūra / [[Jolita Kančienė]]. Veterinarijos akademijos pastatų kompleksas I. Adomausko g. 18. – Vilnius: Mokslas, 1991. – 59-63 psl. – ISBN 5-420-00641-3</ref> [[2005]] m. Veterinarijos akademijos pastatų kompleksas įrašytas į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. <ref>http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=30604</ref>
 
== Fakultetai ==
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_sveikatos_mokslų_universiteto_Veterinarijos_akademija"