Nencų kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų

raštas=[[Nencų kirilica|Nencų]] [[kirilica]] (XIX a.- – 1930, 1937-1937–)<br />[[Lotynų raštas|Lotynų]] (1930-371930–1937)|

'''Nencų kalba''' ({{yrk|ненэцяʼ вада}}) - – viena iš samodų kalbų, priklausanti šiaurinei samodų kalbų grupei, kuria kalba apie 30 tūkst. [[nencai|nencų]]. Kalba paplitusi nuo [[Kolos pusiasalis|Kolos pusiasalio]] iki [[Jenisiejus|Jenisiejaus]]. Tradiciškai skirstoma į tundros dialektą ir miškų dialektą. Vieno dialekto kalbėtojai kitą dialektą supranta sunkiai, todėl paskutiniais metais imta siūlyti šiuos dialektus pripažinti atskiromis kalbomis - – ''nencų kalba'' ir ''nešanų kalba''. Raštą turi tik tundros dialektas, kuris turi daugiau kalbėtojų.

Nencų kalba spausdinamas [[laikraštis]] ''Няръяна Ӈэрм'' ([[tiražas]] 800-1000800–1000 egz.) ir laikraščio ''Taimyr'' ({{ru|Таймыр}}) priedas.

Į dabartinę gyvenimo vietą nencai atvyko I tūkstantmetyje pr. m. e. nencų [[etnogenezė]]je dalyvavo Pietų Sibiro samodų gentys ir tundros bei [[miškatundrė]]s aborigeniniai gyventojai.<ref>[http://www.ethnology.ru/lib/data/145.html НЕНЦЫ. Основные сведения]</ref>. Patikimų duomenų apie tai nėra išlikę, bet nencų folklore minimos požemio dvasios, vadinamos ''sichirtia'' ({{ru|сихиртя}}). Spėjama, kad jomis vadinami senovėje nencų sutikti aborigenai.

Nencų ekspansija truko ilgai. Dar [[XIX amžius|XIX]] a. nencų šeimos kėlėsi į [[Kolos pusiasalis|Kolos pusiasalį]], į [[Naujoji Žemė|Naująją Žemę]], iš kur juos iškraustė prieš pradedant tenai vykdytus branduolinius bandymus.

Europinėje Rusijos dalyje nencai glaudžiai kontaktavo su [[komiai]]s, vėliau - – su [[rusai]]s, o už [[Uralo kalnai|Uralo]] - – su [[chantai]]s, [[mansiai]]s, kitomis [[samodai|samodų]] tautomis. Apie tai liudija ankstyvieji skoliniai kalboje.

Šiuo metu dėl įvykusios kolektyvizacijos, daugelio nencų perkėlimo į gyvenvietes ir aktyvios naftos gavybos nencų teritorijose tradicinė nencų gyvensena nyksta, tačiau kalba išlieka gana neblogai, ypač tundroje gyvenančių nencų dėka.

[[Vaizdas:Neneckij alfavit 1931.jpg|thumb|400px|center|1931-1937  m. nencų abėcėlė<ref>Материалы 1-ой всероссийской конференции по развитию языков и письменности народов Севера. М.-Л., 1932</ref>]]

Pirmas knygas nencų kalba ėmė leisti XIX a. pabaigoje,<ref>Букварь для самоѣдовъ, живущихъ въ Архангельской губерніи. Архангельскъ, 1895</ref>, jos buvo spausdinamos [[kirilica]].

[[1931 ]] m. buvo sukurta nencų abėcėlė lotyniškais rašmenimis, imta masiškai spausdinti vadovėlius, laikraščius ir grožinę literatūrą šiais rašmenimis. [[1937-]]–[[1938 ]] m. nencų kalboje vėl imta naudoti kirilicos rašmenis, tais metais taip buvo pakeistas daugelio Rusijos tautų raštas.

Nencų kalbos miškiniame dialekte naudojamos dar dvi raidės - – '''[[Ӆ]] ӆ''' ir '''[[Ӭ]] ӭ'''.<ref>Бармич М. Я., Вэлло И. А. Нешаӈ букварь СПб, 2006</ref>.