17:42, 14 rugpjūčio 2013 versija taisyti Homo ergaster (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Atleistieji nuo IP blokavimo, Administratoriai 145 679 keitimai S Atmestas 212.117.0.112 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Addbot keitimas) ← Prieš tai darytas keitimas		21:16, 14 rugpjūčio 2013 versija taisyti anuliuoti Felicilijonas (aptarimas \| indėlis) 15 145 keitimai S vikifikuota Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Vaizdas:Samurai.jpg\|thumb\|250px\|Japonų samurajus su šarvais, XIX a. septintas dešimtmetis. [[Felice Beato]] fotografija]] '''Samurajus''' ([[Japonų kalba\|jap.]] 武士　''buši'' – „karys“; 士 / 侍 ''samurai'' <- 侍う ''samurau'' – „tarnauti“; 士とま – ''shitoma'') – [[Japonija\|Japonijos]] XII–XIX amžiuje gyvavusio [[Feodalizmas\|feodalinio]] karinio [[luomas\|luomo]] atstovas. Samurajai visą gyvenimą atiduodavo dvasiniam ugdymui, kovai. Dauguma samurajų tarnavo japonų [[aristokratija]]i, buvo japonų kunigaikščių [[daimio]] [[vasalas\|vasalai]]; tik kai kurie iš jų turėjo žemės. Labiausiai privilegijuotieji, – [[hatamoto\|hatamotai]], – buvo [[šiogūnas\|šiogūnų]] tiesioginiai pavaldiniai. Samurajai vadovavosi elgesio kodeksu [[bušido]], [[Karo tarnyba\|karo tarnybą]] laikė vieninteliu jiems derančiu verslu, niekino [[mirtis\|mirtį]]. == Istorija == Samurajų luomas iškilo ir susiformavo 11-12 a (vėlyvajame [[Heian laikotarpis\|Heian laikotarpyje]]) trijų tuo metu Japonijoje pagrindinių klanų, – [[Minamoto]], [[Fujiwara]] ir [[Taira]], – karų dėl žemės metu. Kai kurie turėjo ryšių su valdančiąja kasta, kiti buvo samdiniai. Samurajai buvo labai lojalūs savo [[daimio]] (kunigaikščiams), mainais už tai gaudami žemių ir galios. Kiekvienas daimio savo ruožtu naudojosi samurajais, kad apgintų savo žemes ir išplėstų jų valdas. Ilgainiui samurajai tapo puikiais kovotojais tiek raiti, tiek ir ant žemės. Mokėsi beginklės ir kovos su ginklais. Ankstyvieji kariai pabrėždavo kovą su [[lankas (ginklas)\|lanku]] ir [[strėlė]]mis, „artimai“ kovai ir priešininkų nukirsdinimui naudojo [[kalavijas\|kalavijus]]. [[Kamakuros laikotarpis\|Kamakuros laikotarpiu]] kovos su mongolais [[XIII amžius\|XIII a.]] pakeitė samurajų kovos stilių. Jie ėmė dažniau naudoti kalaviją, [[ietis]] ir [[naginata\|naginatą]], galiausiai raitą kovą pakeitė kova ant žemės. Eilutė 11: Tuo metu atsirado samurajų kodekso [[bušido]] užuomazgos. Idealiu samurajai vadino karį stoiką, kuris laikėsi šio kodekso, karys taip pat turėjo būti drąsus, garbingas ir ištikimas gyvybei. Ritualinė savižudybė [[seppuku]] laikyta kaip alternatyva [[negarbė\|negarbei]] ar pralaimėjimui. Tada labai sureikšmintas [[Japoniškas kardas\|kalavijo]] kultas. Kariams buvo suteikta privilegija nešioti du kalavijus (''daisho''), o taip pat jiems buvo leista bet kuriuo metu nužudyti jį įžeidusį pilietį. Ilgasis kalavijas (''daito'' – [[katana]]) buvo daugiau nei 60 cm ilgio, trumpasis (''shoto'' – [[vakizaši]]) – 30-60 cm ilgio. Pasibaigus feodaliniams vidaus karams, [[XVII amžius\|XVII amžiaus]] pradžioje suvienijus Japoniją, luomo reikšmė ėmė smukti. [[Edo laikotarpis\|Edo laikotarpiu]] (1603–1867) iš samurajų buvo atimtas tiesioginis kaimų valdymas, juos perkėlė į miestą ir suteikė valdininko [[atlyginimas\|atlyginimą]]. Taip pat buvo leista užimti [[valdininkas\|valdininko]] vietas. Samurajai tapo [[valstietis\|valstiečių]] bruzdėjimų malšintojais, dalis tapę [[roninas\|roninais]], ėmė verstis [[amatai]]s ir [[prekyba]]. Tačiau [[XIX amžius\|XIX]] amžiaus viduryje vis dar buvo apie pusę milijono samurajų. Žemesnio rango samurajai, kurie troško pakilimo ir suvokė [[XIX amžius\|XIX a.]] įsiveržusių Vakarų jėgų nacionalinius tikslus, prisijungė prie judėjimo prieš [[Tokugava\|Tokugavų]] režimą. Vakarų Japonijos (''Čiošiu'' ir ''Sacuma'' sričių) samurajų sukeltas sukilimas 1867 m. nuvertė šiogūną. Tokiu būdu eiliniai samurajai stipriai prisidėjo prie [[Meiji restauracija\|Meiji restauracijos]]. Kai 1871 m. oficialiai panaikintas feodalizmas, samurajų luomas buvo panaikintas, tačiau jie padėtį išsaugojo, tapdami [[žemvaldys\|žemvaldžiais]], [[valdininkais\|valdininkas]], [[karininkas\|karininkais]]. Nepatenkinti buvę samurajai 1877 m., valdant [[Takamori Saigo,]] Satsuma srityje prisidėjo prie [[maištas\|maišto]], tačiau naujai suformuota nacionalinė [[kariuomenė]] greitai juos numalšino. == Samurajaus kodeksas == Eilutė 25: Septyni pagrindiniai samurajaus kodekso principai: * 義 – '''Gi''' – Teisingumas ({{en\|rectitude}}) * 勇 – '''Yu''' – Drąsa * 仁 – '''Jin''' – Geranoriškumas ({{en\|benevolence}}), sugebėjimas derinti savo ir kitų interesus. * 礼 – '''Rei''' – Pagarba. * 誠 – '''Makoto''' arba 信 – '''Shin'''– Sąžiningumas ({{en\|honesty}}). * 名誉 – '''Meiyo''' – Šlovė ({{en\|honor, glory}}). * 忠義 – '''Chūgi''' – Ištikimybė. == Kitos reikšmės == Eilutė 42: {{Vikižodynas\|samurajus\|no=T}} {{~~Commons~~Commonscat\|Category:Samurai~~\|no=T~~}} [[Kategorija:Japonijos istorija]]

Samurajus: Skirtumas tarp puslapio versijų