Šiaurės vakarų jūrų kelias: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[File:Northwest passage.jpg|thumb|300px|Šiaurės vakarų jūrų kelias]]
'''Šiaurės vakarų jūrų kelias''' yra maždaug 5780 km ilgio jūrų kelias, kuris per [[Amerika|Amerikos]] žemyno šiaurę jungia [[Atlanto vandenynas|Atlanto]] ir [[Ramusis vandenynas|Ramųjį vandenynus]]. Kelias eina [[Arkties vandenynas|Arkties vandenynu]] ir jo jūromis bei [[Kanados Arktinis salynas|Kanados arktinio archipelago]] salų sąsiaurius.
 
== Istorija ==
=== Ankstyvosios kelionės į poliarines jūras ===
 
Nuo to laiko, kai [[Ferdinandas Magelanas]] 1520 m. atrado kelią aplink [[Pietų Amerika|Pietų Ameriką]] į [[Azija|Aziją]], geografai, jūrininkai ir tyrinėtojai spėliojo apie galimą jūrų kelią Amerikos šiaure. Kadangi toks kelias gerokai sutrumpintų keliones laivais tarp [[Europa|Europos]] ir [[Rytų Azija|Rytų Azijos]], įvairių šalių jūrininkai daugiau nei 400 m. ieškojo kelio per Arkties vandenyną aplink Ameriką.
 
Galbūt jau 1473 m., taigi 19 metų po [[Kristupas Kolumbas|Kristupo Kolumbo]] kelionės, danų ekspedicija, vadovaujama iš [[Hildesheimas|Hildesheimo]] kilusio [[Didrik Pining]] (lydimo portugalo [[João Vaz Corte-Real]]) iš [[Grenlandija|Grenlandijos]] pasiekė [[Niufaundlendas|Niufaundlendą]]. Apie 1480 m. portugalai prie Niufaundlendo pradėjo žvejybą. Apie 1500 m. jais pasekė baskai ir bretonai. Tarp 1492 ir 1495 m. [[João Fernandes Lavrador]] su Pedro de Barcellos plaukiojo vandenyse tarp Niufaundlendo, jo vardu pavadinto [[Labradoras|Labradoro]] ir Grenlandijos. Galiausiai ekspedicijos palaipsniui skverbėsi vis tolyn į šiaurės vakaruose esančius Arkties salynus.
Eilutė 11:
== Jūrų kelio paieškos ==
 
Jau 1524 m. [[Prancūzijos karalius]] siuntė italų kapitoną [[Giovanni da Verrazano]] ieškoti "šiaurinio kelio" į [[Indija|Indiją]] šiauriau tuomet Ispanijos ir Portugalijos dominuojamų Atlanto kelių. Tokio kelio beieškant 1534 m. prancūzų kapitonas [[Jacques Cartier]] apiplaukė Niufaundlendą iš šiaurės ir įplaukė į [[Šv. Lauryno įlanka|Šventojo Lauryno įlanką]].
 
Anglų jūrininkas [[Martin Frobisher]] tarp 1576 ir 1578 m. atliko tris žygius su konkrečiu tikslusiekdamas atrasti šiaurės rytų kelią. Po jo tą patį padaryti bandė kiti anglų kapitonai - [[John Davis]], [[Henry Hudson]], [[Thomas Button]], [[William Baffin]], [[Robert Bylot]], [[Thomas James]] ir [[Luke Foxe]] bei danų jūrininkas [[Jens Munk]]. XVII a. ketvirtajame dešimtmetyje paieškos nutrūko, nes Bafinas ir Džeimsas manė, kad nei iš [[Hadsono įlanka|Hadsono įlankos]], nei iš [[Bafino jūra|Bafino jūros]] tokio kelio nėra. Tik XVIII a. pradžioje vėl buvo keletas atskirų bandymų, tarp jų 1719 m. [[James Knight]] ir 1742 m. [[Christopher Middleton]] pastangos.
 
Šiaurės rytų kelio į Aziją paieška buvo ir paskutinės [[Džeimsas Kukas|Džeimso Kuko]] kelionės Ramiajame vandenyne 1776-1779 m. tikslas. Jo žygį nutraukė [[beringo sąsiauris|Beringo sąsiauryje]] prasidėjusi žiema. Po Kuko žūties [[Havajai|Havajuose]] vadovavimą ekspedicijai perėmė leitenantas [[Charles Clerke]]. Iš Rusijos uosto [[Kamčiatkos Petropavlovskas|Kamčiatos Petropavlovsko]] jis dar kartą bandė plaukti į šiaurę, tačiau 70° 33' N platumoje buvo sustabdytas [[pakas|pako]], kuris atrodė dar storesnis nei preitais metais.
Eilutė 19:
Iš Ramiojo vandenyno vykdyta 1817-18 m. rusų ekspedicija, vadovaujama kapitono [[Otto von Kotzebue]]. Ji ištyrė tik iki tol nežinomą [[Aliaska|Aliaskos]] pakrantę aplink [[Kocebu įlanka|Kocebu įlanką]] ir baigėsi be rezultatų.
 
Tragiškai pagarsėjo [[John Franklin]], kurio [[Franklino ekspedicija|dingusios trečiosios ekpedicijos]] nuo 1845 m. ieškojo kelios gelbėjimo ekspedicijos. Šių ekspedicijų metu [[Robert McClure]] galiausiai pavyko pirmajam kirsti ArtiesArkties archipelagą. Jis buvo paskelbtas šiaurėsŠiaurės vakarų kelio atradėju, tačiau jam nepavyko viso kelio praplaukti - laivą jis buvo priverstas palikti ir eiti pėsčiomis nuo [[Bankso sala|Bankso]] iki [[Melvilio sala|Melvilio salos]], kur jį paėmė kiti gelbėjimo laivai. Paskutinės vandens kelio dalies atradėju tapo [[John Rae]], tačiau ir jis kelią ištyrė tik iš sausumos.
 
== Pirmieji Šiaurės vakarų kelio praplaukimai ==