Santo Domingo generalkapitonija: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Santo Domingo generalkapitonija''' ({{es|Capitanía General de Santo Domingo}}) - – [[Ispanijos imperija|Ispanijos imperijos]] administracinis vienetas [[Naujasis Pasaulis|Naujajame Pasaulyje]], su pertrūkiais egzistavęs 1526-1821 1526–1821 m., kurios dalis vėliau tapo [[Dominikos Respublika]]. Suformuota [[Indijų vicekaralystė|Indijų vicekaralystę]] pavertus [[generalkapitonija]] ir priskyrus didesnę valdžią turinčiai [[Santo Domingo audiencija]]i (kartu su [[Kubos generalkapitonija]]).

Generalkapitonijai be pagrindinės (Espanjolos) salos priklausė Venesuelos pakrantės ([[Naujoji Andalūzija (Venesuela)|Naujoji Andalūzija]]), [[Puerto Rikas]] (iki atskiros administracijos įkūrimo) ir smulkesnės salos Karibų jūroje.

Generalkapitonijoje nuolat didėjo socialiniai prieštaravimai tarp turtingų oligarchų, nuskurdusiųjų kolonistų ir įvežtinių juodaodžių vergų. Cukraus fabrikų savininkai sudarė vietinį kolonijinį elitą ir įtikino Ispanijos karalių leisti jiems iš saviškių tarpo rinkti generalkapitonijos vadovus (kurie buvo ir Santa Domingo karališkosios audiencijos prezidentai). Skurdieji kolonistai vertėsi tuo, kad medžiojo saloje beklaidžiojusius sulaukėjusius galvijus ir pardavinėjo jų odas.

Cukranendrių auginimas itin padidino Ispanijos pajamas saloje, bet daug vergų pabėgdavo į salos gilumą, kur sunkiai praeinamuose kalnuose sudarė didėjančias [[maronai|maronų]] ({{es|cimarrónes}} pažodžiui 'sulaukėję, gyvenantys kalnų viršūnėse') bendruomenes. Apie 1540  m. maronų gaujos buvo tokios gausios, kad kaimo vietovėse tarp plantacijų ispanai galėjo keliauti tik didelėmis ginkluotomis grupėmis.

=== Nykimas ===

[[Vaizdas:Hispaniola Vinckeboons4.jpg|300px|thumb|Ankstyvas Ispanjolos (Haičio) ir Puerto Riko žemėlapis (apie 1639  m.)]]

Nuo maždaug 1540  m. Karibų jūrą užplūdo anglų, prancūzų ir olandų kilmės [[piratai]]. 1541  m. imta statyti Santo Domingo gynybinę sieną, o jūrų kelionės imtos organizuoti gausiais, gerai ginkluotais karavanais. Gretimos Kubos generalkapitonijos uostas [[Havana]], kuri buvo strategiškai patogesnėje vietoje, buvo pasirinkta kaip prekybinių laivų vilkstinių bazė. Tai sumenkino Santo Domingo kolonijos reikšmę. Be to, 1564  m. žemės drebėjimas sugriovė du pagrindinius salos gilumos miestus ''Santiago de los Caballeros'' ir ''Concepción de la Vega''.

1586  m. [[Fransis Dreikas|Fransio Dreiko]] piratų pajėgos užėmė Santo Domingo miestą ir paėmė išpirką už jo grąžinimą ispanų valdžion. 1605  m. Ispanija, nepatenkinta kad Santo Domingas tarpininkauja tarp kitų ispanų kolonijų ir kitų Europos valstybių, atakavo kolonijos šiaurinius ir vakarinius regionus ir privertė jų gyventojus persikraustyti arčiau prie Santo Domingo miesto.<ref>{{cite book |title=The Caribbean: The Genesis of a Fragmented Nationalism |edition=2nd edition |last=Knight |first=Franklin W. |authorlink= |coauthors= |year=1990 |publisher=Oxford University Press |location=New York |isbn=0195054407 |pages=54}}</ref> Ši operacija, vadinama ''devastaciones'', pasirodė tikra katastrofa. Daugiau kaip pusė perkeldintų kolonistų mirė nuo bado ar ligų.<ref>{{cite book |title=The Rough Guide to the Dominican Republic |last=Harvey |first=Sean |edition=3rd edition |authorlink= |coauthors= |year=2006 |publisher=Rough Guides |location=New York |isbn=1843534975 |pages=352 }}</ref>

Prancūzų ir anglų [[bukanieriai]] pasinaudojo tuo, kad ispanų kolonistai pasitraukė į vieną salos kampą ir [[1629]]  m. apgyvendino generalkapitonijai priklausiusią [[Tortuga|Tortugą]]. [[1640]]  m. šią salą ėmė tiesiogiai valdyti Prancūzija, reorganizavo ją į oficaliąoficialią Prancūzijos koloniją ir savo valdžią išplėtė į šiaurinę Haičio salos dalį. Pagal [[1697]]  m. ''Ryswick'' sutartį Ispanija vakarinę salos dalį užleido Prancūzijai. 1655  m. [[Oliveris Kromvelis]] atsiuntė admirolo Viljamo Peno (''William Penn'') vadovaujamą laivyną Santo Domingo kolonijai užkariauti. Balandžio 30 d. pralaimėję Santo Domingo apgultyje anglai pasitraukė, bet užtai užėmė [[Jamaika|Jamaiką]]. Tokiu būdu (kadangi kaip atskiras administracinis vienetas buvo atskirtas [[Puerto Riko generalkapitonija|PUertoPuerto Rikas]]), XVIII a. pradžioje kadaise klestinti kolonija tebevaldė tik rytinę Espanjolą ir Venesuelos pakrantes. Pastarosios atskirtos 1717  m., prijungiant jas prie [[Naujosios Granados vicekaralystė]]s.

=== Atgaivinimas ===

1700  m. Ispaniją ėmė valdyti nebe [[Habsburgai]], o [[Burbonai]]. Jie pradėjo ekonomines reformas, kurios ėmė atgaivinti prekybą Santo Dominge. Karūna ėmė vis labiau laisvinti kietą valdymą ir prekybos tarp Ispanijos ir kolonijų bei tarp pačių kolonijų suvaržymus. Paskutinis lobių laivynas išplaukė 1737  m. Netrukus buvo panaikinta uostų monopolijos sistema. Šimtmečio viduryje kolonijos gyventojų skaičių kilstelėjo imigracija iš [[Kanarų salos|Kanarų salų]]. Vėl buvo apgyvendinta šiaurinė salos dalis, ''Cibao'' slėnyje imta auginti [[tabakas|tabaką]]. Atsinaujino vergų importas. Santo Domingo gyventojų skaičius pakilo nuo 6 tūkst. 1737  m. iki maždaug 125 tūkst. 1790  m. Iš jų apie 40 tūkst. buvo baltieji žemės savininkai, apie 25 tūkst. išlaisvinti negrai ar mulatai, apie 60 tūkst. - – vergai. Tačiau ispanų kolonija saloje liko skurdi ir pamiršta, ypač palyginus su kaimyniniu prancūzų San-Domingu, kuris tapo turtingiausia Naujojo Pasaulio kolonija.<ref>{{cite web |url=http://countrystudies.us/dominican-republic/3.htm |title=Dominican Republic—Thr First Colony |accessdate=2008-07-15 |work=U.S. Library of Congress |publisher= |date= }}</ref> Mažėjant kolonijinės prekybos suvaržymams San-Domingo elitas pasiūlė rinką Sant Domingo jautienos, odų, juodmedžio ir tabako eksportui.

=== Kovos su Haičiu ===

Gretimame [[Prancūzijos Haitis|Prancūzijos Haityje]] prasidėjus [[Haičio revoliucija]]i turtingos miestiečių šeimos, susijusios su kolonijine biurokratija, paliko salą, o dauguma kaimo vietovių haterosų ({{es|hateros}} 'galvijų rančininkai') pasiliko, nors jie prarado savo pagrindinę rinką. Ispanija šiuos neramumus matė kaip progą atsiimti visą ar bent dalį vakarinio salos trečdalio pasiremiant sąjunga su britais bei sukilusiais vergais. Ispanus sumušė juodaodžio jakobino ''[[Toussaint L'Ouverture]]'' pajėgos, ir 1795  m. pagal Bazelio taikos sutartį Prancūzija užvaldė visą salą.

1801  m. '' L'OuvertureL’Ouverture'' atvyko į Santo Domingą ir Prancūzijos Respublikos vardu paskelbė vergijos uždraudimą. Tokiu būdu generalkapitonija devyneriems metams tapo Prancūzų Haičio gubernija. Netrukus po to [[Napoleonas]] pasiuntė armiją numalšinti sukilimo. Net pralaimėję haitiečiams, buvusioje Ispanijos kolonijoje prancūzai paliko nedidelę įgulą. Vergija vėl buvo atkurta, ir ėmė grįžti daug emigravusių ispanų kolonistų. 1805  m., karūnavęs save imperatoriumi, ''[[Jean-Jacques Dessalines]]'' įsiveržė ir pasiekė Santa Domingą, bet pasitraukė susidūręs su Prancūzijos karo eskadra. Traukdamiesi per Cibao, haitiečiai nusiaubė ''Santiago de los Caballeros'' ir ''Moca'' miestus, išžudė didžiąją dalį jų gyventojų, dėl ko prasidėjo du šimtus metų trukęs priešiškumas tarp dviejų šalių.