Arktis: Skirtumas tarp puslapio versijų

: ''Apie [[Rusija|Rusijos]] atominį ledlaužį skaitykite [[NS Arktika]].''

'''Arktis''' (arba '''Arktika''')  – sritis aplink [[Šiaurės ašigalis|Šiaurės ašigalį]], sudaryta iš [[Arkties vandenynas|Arkties vandenyno]] ir trijų aplinkinių [[žemynas|žemynų]] ([[Azija|Azijos]], [[Europa|Europos]] ir [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]]) pakraščių.

Šiaurės ašigalį supa milžiniški [[ledynas|ledynai]], didesni už Europą. Diduma šių niekada neištirpstančių [[ledlaukis|ledlaukių]] plūduriuoja Arkties vandenyno paviršiuje. [[vasara|Vasarą]] ledo plotas sumažėja. Nuo žemyninių ledynų (pvz., [[Grenlandija|Grenlandijos]]) atitrūkę dideli luitai sudaro [[ledkalnis|ledkalnius]]. [[Žiema|Žiemą]], kai temperatūra gali nukristi iki -60 °C, ledynų plotas vėl padidėja. Nepaisant atšiaurių [[klimatas|klimato]] ir gyvenimo sąlygų, Arktyje puikiai prisitaikę gyventi žinduoliai [[baltasis lokys|baltieji lokiai]], [[vėplys|vėpliai]] ir [[Ruoniniai|ruoniai]]. Be to, tūkstančius metų čia gyvena žmonės: Šiaurės Amerikoje - – [[eskimai]], Europoje - – [[samiai|lapiai]].

Keliaujant į [[šiaurė|šiaurę]] dangaus skliauto šiaurinis polius vis labiau kyla virš [[horizontas|horizonto]], t. y. kyla [[Poliarinė žvaigždė]] ir gretimos žvaigždės. Šios žvaigždės sudaro du [[žvaigždynas|žvaigždynus]]  – [[Didieji grįžulo ratai|Didžiuosius]] ir [[Mažieji grįžulo ratai|Mažuosius grįžulo ratus]]. Kadangi daugelyje europiečių kalbų šie du žvaigždynai vadinami ''Didžiąja Loke'' ir ''Mažąja Loke'', tai [[graikai]] šiaurės kraštą pavadino ''Arktika'' (graikų k. ''άρκτος'' 'meška'). Kita hipotezė teigia, kad [[meška|meškos]] graikams buvo labiau sutinkamos keliaujant į šiaurę, t. y. link Arkties.

Laikoma, kad vienas pirmųjų 325  m. pr. m. e. pasiekęs šiaurines Europos platumas buvo senovės graikų keliautojas, geografas ir astronomas [[Pitėjas]]. Viduramžiais į Arkties platumas pirmieji ėmė keliauti [[vikingai]], tarp jų [[Otaras iš Halogalando]], nukeliavęs iki [[Baltoji jūra|Baltosios jūros]]. Maždaug nuo XII a. Arkties salas ir jūras pasiekė [[pomorai]], atradę ir [[Šiaurės jūrų kelias|Šiaurės jūrų kelią]] į [[Sibiras|Sibirą]]. Po pirmųjų didžiųjų geografinių atradimų ir [[Renesansas|Renesanso]] laikais išaugus [[kartografija|kartografijos]] lygiui, pradėtas ieškoti šiaurinis jūrų maršrutas, jungiantis [[Atlanto vandenynas|Atlanto]] ir [[Ramusis vandenynas|Ramujį]] vandenynus. [[1497]]  m. italų jūreivis ir keliautojas [[Giovanni Caboto]] išplaukė iš Bristolio, ieškodamas jūrų kelio į [[Azija|Aziją]]. Kelionę jis baigė [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] žemyne. Prancūzų keliautojui [[Jacques Cartier]] atradus [[Šv. Lauryno upė|Šv. Lauryno upę]] Arkties tyrinėjimai ypač suintensyvėjo.