Nors Ana Bolein labai prisidėjo prie religinės reformos, jos santykiai su karaliumi greitai tapone blogiuž ilgo po vedybų pašlijo. Po Elžbietos gimimo ji buvo bent du kartus pastojusi ir patyrė persileidimus. Henrikas patyrė tokį pat nusivylimą kaip ir Katerinos atveju. Nusprendęs turėtį sūnų įpėdinį ar paskatintas Tomo Kromvelio, Henrikas VIII įsakė suimti Aną Bolein ir apkaltino ją panaudojus [[magija|burtus]], kad jis ją vestų, turėjus [[seksas|lytinių santykių]] su kitais penkiais vyrais ir [[incestas|incestu]] su broliu [[Džordžas Boleinas|Džordžu Boleinu]], karaliaus sužeidimu ir bandymu jį nužudyti. Tikėtina, kad kaltinimai sufabrikuoti. Anos Bolein teismui pirmininkavo jos tikras dėdė Tomas Hovardas, trečiasis Norfolko hercogas. [[1536]] m. gegužės mėnesį teismas nuteisė Aną Bolein ir jos brolį mirties bausme sudeginant ant laužo ar nukertant galvą, priklausomai nuo to, kaip panorės karalius. Per paskutines savo [[mišios|mišias]] karalienė viešai prisiekinėjo, kad yra nekalta. Ji taip pat buvo kaltinama ketinimu nunuodyti Henriką Ficrojų, nesantuokinį Henriko VIII sūnų.
