[[Vaizdas:Vilijampolės ješivos rabinai ir mokiniai.png|miniatiūra|250px|right|Vilijampolės ješivos rabinai ir mokiniai (1922 m.)]]
'''Vilijampolės ješiva''', arba '''Slabados ješiva''' – [[judaizmas|judaizmo]] dvasinė seminarija, [[1882]]–[[1941]] m. gyvavusi [[Kaunas|Kauno]] priemiestyje [[Vilijampolė]]je, viena didžiausių ir žymiausių [[Europa|Europoje]]. Pagal [[1935]] m. Kauno miesto planą, ji stovėjo Kernavės (buv. Ješiboto) ir Vežėjų gatvių kampe (Panerių ir Veliuonos gatvių apribotame kvartale).<ref>http://www.zydai.lt/lt/content/viewitem/680/</ref>
== Istorija ==
Visame regione garsėjo Slabados [[ješiva]] „Kneset–Israel“ („Izraelio susirinkimas“), pavadinta kurį laiką jai vadovavusio naujos judaizmo krypties ''Musar'' (moralė) įkūrėjo [[rabinas|rabino]] Izraelio Salanterio vardu. Ši rabinų seminarija pasižymėjo griežta tvarka ir izoliacija nuo išorės įtakų. [[1897]] m. joje įvyko skilimas: nuo jos atskilusieji sukūrė naują ješivą „Kneset Bet–Ickach“, pavadintą visų diasporoje gyvenančių žydų vadovo Ickacho Elchanano Spektoriaus ([[1817]]–[[1896]]) vardu.
[[1899]] m. Vilijampolės ješivoje mokėsi per 300 būsimų rabinų. Labiausiai suklestėjo po [[PK|Pirmojo pasaulinio karo]] – tapo viso regiono ortodoksų centru. [[1920]] m. čia mokėsi virš 500 asmenų. Kurį laiką jai vadovavo rabinas A. Grodzenskis. Ješiva nesėkmingai bandė gauti aukštosios mokyklos statusą. Įstaigos reikmėms [[1934]] m. buvo pradėtas statyti naujas trijų aukštų pastatas, tačiau statyba užtruko, neįrengtas pastatas Panerių g. 57 <ref>http://www.voruta.lt/vilijampoles-jesivos-zydu-rabinu-seminarijos-130-metu-paminejimas/</ref> buvo nacionalizuotas [[1940]] m.
Ješiva veikė iki [[1941]] m. [[birželio 23]] d. [[Holokaustas|Holokausto]] metu beveik visi besimokantys ir dėstytojai žuvo. [[1945]] m. ješiva buvo atkurta [[Bene Berakas|Bene Berake]].