Orientavimosi sportas: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[FileVaizdas:Simonas Krepsta WOC2008 bytomas.jpg|thumb|150px|Simonas Krėpšta 2008  m. pasaulio orientavimosi čempionate]]

'''Orientavimosi sportas''' - – [[sportas|sporto]] šaka, kurioje sportininkai naudodamiesi [[žemėlapis|žemėlapiu]] ir [[kompasas|kompasu]] turi kuo greičiau pasiekti žemėlapyje pažymėtus ir vietovėje esančius kontrolinius punktus (KP).

[[Vaizdas:Orienteering_symbol_framed.png|thumb|Orientavimosi sporto simbolis - – prizmė]]

Išskiriamos tokios orientavimosi rūšys:

* takais (orientavimosi sportas takais, Trail-O) - – pritaikyta ir neįgaliesiems.

Išskiriamos tokios varžybų rūšys:

Taip pat varžybos skirstomos ir pagal tokius kriterijus:

* įveikiamą nuotolį (trumpa (sprintas), vidutinė, ilga (klasikinė), labai ilga (maratonas))

* įskaitą (asmeninės varžybos, estafetės, komandinės varžybos)

Varžybų trasa skirta nustatyti dalyvių gebėjimą koncentruotis, orientuotis ir greitai įveikti atstumus tarp kontrolinių punktų. Geras fizinis pasirengimas yra būtinas, norint pasiekti aukštų rezultatų tarptautinėse varžybose ir elito grupėje. Norint suvienodinti sportininkams sąlygas, žemėlapiai įteikiami tik, kai jie startuoja. Kai sportininkų ne pernelyg daug, jie išleidžiami vienodais laiko intervalais vienas po kito. Aukšto rango varžybose įrengiamos uždaro starto arba uždaro finišo zonos („gardai“), kurios veikia tol, kol startuoja paskutinysis dalyvis. Prieš įvykstant aukšto rango varžyboms, toje vietovė sportininkams lankytis draudžiama. Uždarų teritorijų sąrašas skelbiamas federacijų internetiniuose puslapiuose.

Orientavimosi varžybose naudojami specialūs sportiniai žemėlapiai. Jie yra panašūs į topografinius žemėlapius, tik labiau detalizuoti ir pritaikyti orientavimuisi: juose įvertinami vietovės prabėgamumas (miško tankumas, pelkės klampumas) ir linijinių objektų įveikiamumas (įveikiama/neįveikiama tvora, uola, upė). Ypatingai detaliai atvaizduojamas reljefas. Žemėlapiai sudaromi pagal ISOM tarptautinį standartą, 1:15000 arba 1:10000 mastelių, ir pagal ISSOM standartą 1:5000 mastelio (sprintams). Šiaurės linijos nukreiptos į [[magnetinė šiaurė|magnetinę šiaurę]]. Žemėlapių ženklinimas yra standartizuotas IOF, ir sukurtas suprantamu bet kuriam varžybų dalyviui, nepriklausomai nuo jo kalbos.

Varžybų nurodyta kryptimi dalyvio žemėlapyje raudonai-violetine spalva pažymėta trasa nuo orientavimosi pradžios taško iki finišo. Orientavimosi pradžia žymima trikampiu, finišas - – dvigubu apskritimu, kontroliniai punktai - – apskritimais, kontrolinių punktų surinkimo eiliškumas - – tiesiomis linijomis. Šalia KP apskritimo nurodomas ir jo eilės numeris. Papildomai šia spalva žemėlapyje pažymimos draudžiamos įveikimui teritorijos (dirbama žemė, gamtiniai rezervatai), medicinos ir maitinimo punktai.

Orientavimosi varžybos siūlo įvairaus fizinio ir techninio sudėtingumo trasas. Techniškai sudėtingiausios trasos paruošiamos jaunimo, elito ir veteranų (35+) amžiaus grupių sportininkams. Lengvesnes trasas įveikia vaikų ir jaunučių amžiaus sportininkai. Fiziškai sudėtingiausios trasos paruošiamos vyrų elito grupės sportininkams, kitiems jos būna trumpesnės.

Klasikinėje (ilgoje) trasoje elito grupės lyderiai sugaišta apie 1-1,5 valandos laiko, vidutinėje trasoje - – apie 30-40 minučių, sprinte - – 12-18 minučių, maratone (labai ilgoje) - – virš dviejų valandų. Rogaining'oRogaining’o varžybose komandos (2-5 žm.) turi per nustatytą laiką (6, 12 ar 24 val.) surinkti kuo daugiau KP laisvai pasirenkama tvarka.

Tarptautinėse, nacionalinėse ir vietinėse varžybose dalyviai skirstomi į amžiaus grupes. Orientavimesi bėgte dėl didelio vaikų ir veteranų amžiaus dalyvių skaičiaus, steigiama daug atskirų amžiaus grupių: iki-elitinio amžiaus sportininkai jungiami į dvimetes grupes (MV 20,18,16,14...14…), o veteranai - – į penkiametes grupes (MV 35,40,45,50...50…). Elitinio amžiaus (20-35) sportininkams steigiamos elitinė ir neelitinė (mėgėjų) grupės. Varžybų dalyvių sugrupavimas leidžia išvengti didelių vienu maršrutu bėgančių dalyvių srautų („traukinių“), nes skirtingoms grupėms suplanuojamos skirtingos trasos, kurias trasų planuotojas stengiasi padaryti kuo mažiau persidengiančiomis.

Orientacininkų bendruomenės treniruojasi, įrengdamos miškuose trasas ir bendruomenėje a forume paskelbdamos žemėlapį su pažymėtais jame kontroliniais punktais. Vietoje varžybinių prizmių vietovėje naudodami paprastesnius žymenis - – juosteles, kartono lapus su užrašais.

Kontroliniai punktai statomi ant aiškių, žemėlapyje pažymėtų orientyrų. Tai - – strypas su atsižymėjimo komposteriu viršuje ir užmauta trikampe baltos ir oranžinės spalvos prizme.

Varžybų dalyviai gauna lapelį su kontrolinių punktų aprašais, vadinamą „legendomis“. Lapelyje pateikiama platesnė informacija apie kiekvieną punktą: individualus KP numeris, orientyras, kur stovi punktas ir kt. Pavyzdžiui, 1-as KP, numeris „40“, stovi pietrytiniame orientyre iš visų tokių orientyrų, kurie patenka į KP apskritimą žemėlapyje, stovi lomoje, orientyro (šiuo atveju lomos) viršutinėje dalyje.

Varžybų dalyviai trasoje su savim privalo neštis kontrolinę kortelę, kurią turi žymėti aplankytuose kontroliniuose punktuose. Tokiu būdu dalyviai įrodo, kad šiuos KP jie aplankė. Šiuo metu varžybose plačiai naudojama elektroninė atsižymėjimo sistema. Anksčiau dalyviai nešdavosi kartoninę kortelę, į kurios sunumeruotus langelius atsižymėdavo dantytais komposteriais.

Nugalėtojas nustatomas pagal greičiausią trasos įveikimą.

Naudojant elektroninę atsižymėjimo sistemą, varžybų organizatoriai turi galimybę atspausdinti detalius rezultatus su tarpiniais kiekvieno kontrolinio punkto radimo laikais.

Varžybų informacijoje pateikiamos rekomendacijos, kuria kryptimi eiti pasiklydus. Starto teisėjai fiksuoja visus į mišką išleistus dalyvius. Finišo teisėjai fiksuoja grįžtančius iš miško. Kiekvienas startavęs varžybų dalyvis privalo grįžti pro finišą, net jei nusprendė nepabaigti trasos ar susižeidė. Jeigu dalyvis iš miško ilgai negrįžta, tai organizatoriai pradeda paiešką.

Sportininkai dažniausiai vilki visą kūną dengiančią nailoninę aprangą, kuri yra atspari plyšimui ir apsaugo nuo įsibrėžimų, bėgant pro tankumynus. Nailoninė apranga nesugeria vandens, dėl to nepasunkėja, kai permirksta nuo lietaus. Sportininkai avi specialius sportbačius, su dygliuotu padu, kuris padeda išsilaikyti laipiojant stačiais šlaitais. Tankiuose miškuose orientuojantis naudojamos blauzdų apsaugos. Parkų ir miestų sprintų varžybose dažniau avima kedais ir vilkima trumpesne apranga.

Pirmosios viešos orientavimosi sporto varžybos įvyko [[1897]]  m. [[spalio 31]] d. [[Norvegija|Norvegijoje]].