Aukso Krantas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Aukso Krantas''' - – Vakarų [[Afrika|Afrikos]] regionas, apimantis dabartinės [[Gana|Ganos]] pietines teritorijas ir [[Dramblio Kaulo Krantas|Dramblio Kaulo Kranto]] pietrytines teritorijas. Pradžioje šiuo vardu vadinta tik siaura pajūrio juosta, kurios smėlyje randama [[auksas|aukso]], vėliau vardas išplėstas ir imtas naudoti taip pat šiauriau esančias teritorijas apibūdinti.

Teritorija išsidėstė tarp dviejų didelių Vakarų Afrikos upių, kurios formavo natūralią rytinę ir vakarinę regiono ribą. Rytuose buvo [[Volta|Voltos]] upė, už kurios prasidėjo [[Vergų krantas|Vergų kranto]] regionas. Vakaruose buvo [[Kamoė]], už kurios prasidėjo [[Dramblio Kaulo Kranto istorija|Dramblio kaulo krantas]]. Regionui būdinga Gvinėjos tropinių džiunglių ekosistema.

Nuo XV a. buvo pastebimas akanų migravimas iš Bono tolyn į pietus ir vakarus. Šių migracijų laikais akanai išsiskaidė į atskiras tautas. Pirmiausia vyko migracijos į vakarus. Ši išeivių brongų grupė dab. Dramblio Kaulo Kranto ir Ganos pasienyje sukūrė [[Džiamanas|Džiamano]] valstybę (1450-18951450–1895).

Migracijų į pietus, link pakrantės, metu išsiskyrė kurių svarbiausios akanų subgrupės [[tvi]] (tarp kurių buvo ir ašančiai), [[fante]], [[akimai]], [[akvapimai]] ir kiti. Ateiviai asimiliavo nuo seno čia gyvenusias tautas, ir tik kelete vietų pastarosios išlaikė savo pirminę kalbą ir tapatybę. Tarp jų buvo [[ga (tauta)|ga gentis]], gyvenusi pakrantėje Akros apylinkėse.

Tuo metu, kai europiečiai kūrėsi regione iš jūros pusės, pakrantėje pradėjo kurtis daugybė vietinių afrikietiškų valstybių, kurios kontroliavo vergų prekybą. Tai buvo miestai-valstybės, kurių kai kuriems pavykdavo įgyti hegemoniją.

[[Vaizdas:Guinea-map.jpg.jpeg|thumb|250px|Gvinėjos įlankos regionai - – įvairūs "krantai"„krantai“]]

Aukso Krante europiečiai įsitvirtino jau XV a. Po to, kai [[1470]]  m. pakrantę atrado portugalas [[João de Santarém]], [[1481]]  m. [[Diego d'Asambuja]] su 700 žmonių išsilaipino prie [[Elmina|Elminos]] ir pastatė Šv. Jurgio tvirtovę. Olandai įsitvirtino [[Moris|Moryje]] (į rytus nuo [[Cape Coast Castle]]) ir kitose vietose, o [[1637]]  m. išvijo iš regiono portugalus. Anglų nuotykių ieškotojai taip pat bandė įsikurti Aukso krante, tačiau jų fortus, išskyrus ''Cape Coast Castle'', [[1667]] užėmė [[olandai]]. [[1672]]  m. susikūrė prekybininkų [[Karališkoji Anglijos Afrikos Kompanija]] (''Royal African Company''), kuri įsitvirtino Vakarų Afrikoje. Kompanija šalia olandų ir [[Danija|danų]] fortų pastatė arba sutvirtino savo ''[[Dixcove]]'', ''[[Sekondi]]'', ''[[Anomabo]]'', ''[[Winneba]]'' (''Simpah''), [[Akra|Akros]] ir ''[[Cape Coast Castle]]'' fortus. Nuo [[1683]] iki [[1720]]  m. nedidelę ''[[Groß Friedrichsburg]]'' koloniją čia buvo įkūręs ir [[Brandenburgas]]. [[1752]]  m. susikūrė nauja prekybininkų Afrikos kompanija.

=== XVII-XVIIIXVII–XVIII a. ===

Nuo XVII a. Aukso kranto istoriją labiau lėmė įvykiai šalies gilumoje ir naujos akanų migracijos. XVII a. čia įsitvirtino [[Denkira|Denkiros]] valstybė. 1690  m. ji kovojo su gretimomis valstybėmis pietuose, ypač su Tvifu ir Asenu dėl priėjimo prie jūros, ir pačioje XVII a. pabaigoje įgijo hegemoniją didelėse Akanų srityse.

Tuo pat metu iškilo [[Akvamu]] valstybė. Akvamu tauta XVII a. migravo į rytus ir įsigalėjo dideliuos pajūrio plotuose. Karalius ''Ansa Sasraku'' (1660-16891660–1689) įgijo didžiausią hegemoniją. 1693  m. Akvamu užėmė Danų koloniją Akroje - – Osu pilį. XVIII a. pradžioje Akvamu tapo didžiausia valstybe Aukso krante.

1670  m. Denkiros valdose aplink [[Kumasis|Kumasio]] miestą ėmė konsoliduotis dar viena tauta - – [[Ašanti]]. Augant jų savimonei, 1701  m. įvyko lemiamas mūšis su Denkiros armija, kurią Ašanti laimėjo ir iškovojo nepriklausomybę. Taip jie pradėjo kurti naują imperiją, konsoliduodami visas smulkias valstybėles.

Jų užkariavimų metu pietuose atsirado dar viena valstybė - – [[Akimas]], kurios tauta kilo iš senosios Adansės valstybės. Akimai 1730  m. sutriuškino Akvamu, tačiau XVIII a. pabaigoje jie patys buvo nusiaubti Ašanti.

Denkiros, ir ypač Ašanti užkariavimų laikais dalis gyventojų bėgo į dar mažai kolonizuotas teritorijas, ypač vakaruose, kol pasiekė Komoės upę. Šie išeiviai tapo žinomi kaip [[anyi]], ir vakariniame Akanalando farposte įkūrė [[Sanvi]], [[Indenė]]s karalystes. Intensyvėjant grėsmei iš rytų, dalis anyi, vadovaujami karalienės [[Abla Poku]], persikėlė per Komoės upę, ir vykdė kolonizaciją dar toliau į vakarus. Jie tapo žinomi kaip [[bauliai]].

Per XVIII a. Ašanti konsolidavus visą Akanalandą, liko keletas nepriklausomų pajūrio valstybių, kurios vėliau suvaidino lemiamą vaidmenį. Pirmiausia tai buvo [[fante]], kurie, vengdami Ašanti užkariavimo, užėmė gretimo [[Efutu]] valstybės valdovo žemes sudarė sąjungą su britais. Tuo pat metu olandai sudarė sąjungą su [[ašančiai]]s.

[[1807]]  m. ašančiai užėmė fante žemes. Sudarę sąjungą su [[ga (tauta)|ga]], 1811  m. jie dar kartą puolė fante ir dar kartą laimėjo. 1816  m. jie sutriuškino [[Akimas|Akimą]] ir [[Akvapimas|Akvapimą]], įgydami hegemoniją visame pajūryje.

Tada įsikišo patys anglai. Per tris Anglų-ašančių karus (1823-18951823–1895) ašančius lydėjo labai permaininga sėkmė. Tačiau galiausiai paskutinis Ašanti valdovas buvo ištremtas į [[Sešeliai|Seišelius]], o visa šalis okupuota. 1874  m. įkurta [[Britų Aukso Krantas|Britų Aukso Kranto]] kolonija.