Dominikos Respublika: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 63:
Šalies žemyninė dalis turi keturis svarbius kalnynus. Labiausiai į šiaurę yra „Kordiljeros Septentrional“ („Šiaurės kalnų sritis“), kuri tęsiasi nuo šiaurės vakarų pakrantės miesto Monte Cristi, netoli Haičio sienos, iki Samaná pusiasalio rytuose, eina lygiagrečiai su Atlanto vandenyno pakrantėje. Didžiausia sritis Dominikos Respublikoje – pabrėžtinai visoje Vakarų Indijoje – tai Cordillera Central („Centrinis kalnų sritis“). Ji palaipsniui krypsta į pietus ir pasibaigia šalia Ázua miesto, Karibų jūros pakrantėje. Centriniame Cordilleroje yra keturių aukščiausios viršūnės Karibuose: Pico Duarte (3098 metres/10,160 pėdų aukštyje virš jūros lygio), La Pelona (3094 metres/10,150 pėdų, La Rucilla (3049 metres/10,000 pėdų) ir Piko Yaque (2760 metrų / 9,100 pėdų).
Šalies pietinėje dalyje, į pietus nuo [[Centrinė Kordiljera (Espanjola)|Centrinės Kordiljeros]], yra dvi kitos sritys. Šiauriau nuo jų yra Sierra de Neiba, o pietuose Siera de Bahoruco yra tęsinys Masyvo de la Selle Haityje. Yra ir kitų, nedidelių kalnų, tokių kaip Kordiljeros Rytų („Rytų kalnų sritis“), Siera Martín García, Sierra de YAMASA ir Sierra de Samaná.
Tarp Vidurio ir Šiaurės kalnų yra turtingas ir derlingas Cibao slėnis. Šiame pagrindiniame slėnyje yra miestas Santjagas ir daug šalies žemės ūkio sričių. O mažiau produktyvus yra pusiau sausringas San Chuanas slėnis, į pietus nuo centrinės Kordiljeros. Dar sausringesnis yra Neiba slėnis, pasislėpęs tarp Sierra de Neiba ir Sierra de Bahoruco. Didžioji dalis žemės ir Enriquillo baseinas yra žemiau jūros lygio, su karšta, sausa, panašia į dykuma aplinka. Yra ir kitų mažesnių slėnių ir kalvų, tokių kaip Constanza, Jarabacoa, Vila Altagracia ir Bonao slėniai.
| |||