Normandijos hercogystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Legobot (aptarimas | indėlis)
S Perkeliamos 29 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q842091.
Felicilijonas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 50:
}}
 
'''Normandijos hercogystė''' - – hercogystė šiaurinėje [[Prancūzija|Prancūzijos]] pakrantėje prie [[Lamanšas|Lamanšo]]. Herogystė susidarė iš valdos (manoma, grafystės), 911  m. karaliaus [[Karolis III Naivusis|Karolio III Naiviojo]] atiduotos vikingų vadui [[Rolas|Rolui]] pagal ''Saint-Clair - – sur-Epte'' sutartį. Prieš tai nuo VIII a. šias žemes puldinėjo danai, [[Airijos vikingai]] ir Orknio [[vikingai]] bei Anglijos danai (iš [[Danelagas|Danelago]]).
 
Iš pradžių Normandijos hercogystė apėmė šiaurinę [[Neustrija|Neustrijos]] provincijos dalį aplink [[ruanas|Ruaną]] ir [[Sena|Seną]], vėliau buvo užkariavimais išplėsta į pietus ir apėmė Évreux ir [[alensonas|Alensoną]] bei vakarus į [[Bretanė|bretonų]] žemes, kol apėmė maždaug dabartinius Prancūzijos [[Aukštutinė Normandija|Aukštutinės Normandijos]] ir [[Žemutinė Normandija|Žemutinės Normandijos]] regionus bei [[Normandijos salos|Normandijos salas]].
 
Kai pirmieji [[Senovės skandinavų kalba|normaniškai]] kalbantys kolonistai pasklido po hercogystės žemes, jie perėmė vietinių gyventojų naudotą [[Galų-romanų kalbos|galų - – romanų kalbą]], panašiai kaip ir normanų valdovai vėliau perėmė savo valdomų anglų kalbą. Susiliejant šioms kalboms susiformavo nauja ''normanų kalba''. Panašiai ir normanų užkariautoje Anglijoje susidarė analogiška anglų - – normanų kalba. Hercogystės ir Anglijos literatūra normaniškuoju periodu vadinama [[anglų-normanų literatūra]].
 
== Hercogystės istorija ==
Hercogystė buvo suformuota iš Ruano grafystės, ''Pays de Caux'' ir ''Talou'' (Djepė grafystė), kurios buvo kolonizuotos vikingų. 912  m. sostine tapo [[Ruanas]]. Vėliau, hercogystei plečiantis, vakarine hercogystės sostine tapo Kanas (''Caen'').
 
928  m. hercogystė prisijungė ''Evreux'' grafystę, ''Hiémois'' grafystę ir Beseno (''Bessin'') rajoną.
 
931-934 931–934 m. Rolo sūnus Giljomas Ilgasis Kalavijas ({{Fr|Guillaume Longue-Épée}}; skand. ''Viljâlmr Langaspjôt'') prisijungė Kotanteno (''Cotentin'') pusiasalį ir ''Avranchin'' rajoną. 933  m. buvo prijungtos Normandijos (Lamanšo) salos.
 
Ričardas II buvo pirmasis Normandijos valdovas, oficialiai gavęs [[hercogas|hercogo]] titulą (987-1006 987–1006 m.).
 
1066  m. hercogas [[Vilhelmas I Užkariautojas|Vilhelmas Užkariautojas]] Hastingso mūšyje sumušė Anglijos karalių [[Haraldas II|Haraldą II]] ir buvo karūnuotas [[Anglijos karalius|Anglijos karaliumi]]. Tai buvo normanų Anglijos užkariavimo pradžia.
 
Po Normanų užkariavimo anglo - – normanų ir Prancūzijos santykiai komplikavosi, kadangi normanų valdovai išlaikė valdas Normandijoje kaip Prancūzijos karaliaus [[vasalas|vasalai]], bet buvo jam lygūs kaip Anglijos karaliai. Po 1150  m. susidarė [[Andževinų imperija]] - – normanai valdė pusė Prancūzijos ir visą Angliją, valdų dydžiu užgoždami Prancūzijos karalių. Tačiau teisine prasme jie buvo Prancūzijos vasalai.
 
Normanų užkariavimas turi dvi interpretacijas:
* Anglija 150-čiai metų tapo kultūriniu ir ekonominiu užkampiu, nes Anglijos karaliai buvo linkę valdyti iš tokių Normandijos miestų kaip Ruanas ir sutelkti dėmesį į savo pelningesnes valdas žemyne.
* Normanų hercogai - – karaliai primiršo savo žemynines valdas, kur jie teoriškai buvo pavaldūs Prancūzijos karaliams, ir telkė savo galią tik jiems pavaldžioje Anglijoje. Išteklius jie naudojo katedroms ir pilims statyti bei naujosioms žemėms administruoti. Energiją ir dėmesį skyrė ne Normandijai ginti, kuo jie atstūmė vietinius bajorus ir susilpnino normanų įtaką valdų pakraščiuose. O Prancūzijos karalių galia tuo metu tik stiprėjo.
 
Hercogystė buvo valdoma kaip Anglo - – normanų karalystės dalis iki 1204  m., kai Prancūzijos karalius [[Pilypas II (Prancūzija)|Pilypas II]] užkariavo žemyninę Normandijos dalį. Valdžios žemyninėje Normandijoje praradimas suskaldė normanų gimines, nes jų nariai turėjo pasirinkti, kam bus lojalūs.
 
[[Šimtametis karas|Šimtamečio karo]] metu anglonormaniški Anglijos karaliai bandė atgauti savo giminės valdas Prancūzijoje.
 
1259  m. [[Paryžiaus sutartis]] patvirtino, kad žemyninė Normandijos dalis yra [[Prancūzijos karalystė]]s valdos. Tuo tarpu Normandijos salos liko Anglijos valda.
 
1789  m. [[Didžioji Prancūzų revoliucija]] sukėlė Prancūzijos valstybės pertvarką, kurios metu Normandijos hercogija prarado visą [[autonomija|autonomiją]] ir išskirtines teises. 1790  m. Normandijos hercogystės žemės sudarė penkis Prancūzijos departamentus.
 
== Šiandieninė Normandijos hercogija ==