|
'''Puslaidininkių fizikos institutas''' (sutr. '''PFI''') – [[Lietuva|Lietuvos]] mokslo institutas, įkurtasveikęs [[1967]] –[[2010]] m. AtliekaAtliko [[fizika|fizikos]], [[elektronika|elektronikos]], medžiagotyros, aukštųjų technologijų ir pirminės [[metrologija|metrologijos]] sričių tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, dalyvaujadalyvavo bendruose projektuose su Lietuvos įmonėmis, skatina aukštųjų technologijų pramonės plėtrą<ref>[http://www.pfi.lt/apie/dok/Statutas.pdf Puslaidininkių fizikos instituto statutas (LRV patvirtintas 2003 m. [[gegužės 27]] d.)]. Nuoroda tikrinta 2008-12-02.</ref>. Direktorius – [[Steponas Ašmontas]], dirba apie 300 darbuotojų<ref name ="pfi">[http://www.pfi.lt/apie/apie.html Puslaidininkių fizikos institutas: Apie institutą]. Nuoroda tikrinta 2008-12-02.</ref>.
Institutas turi [[cezis|cezio]] [[atominis laikrodis|atominį laikrodį]]<ref>[http://www.pfi.lt/metrol/ldellab.html Puslaidininkių fizikos institutas: Laiko ir dažnio etalono laboratorija]. Nuoroda tikrinta 2008-12-02.</ref>, kuris nuo [[2001]] m. įtrauktas į [[Tarptautinis atominis laikas|Tarptautinio atominio laiko]] skalės ({{fr|Temps Atomique International}}, ''TAI'') formavimą<ref>[http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=4018&p_d=17004&p_k=1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 metų veiklos ataskaita]. Nuoroda tikrinta 2008-12-02.</ref>. Ši skalė yra [[Pasaulinis koordinuotasis laikas|pasaulinio koordinuotojo laiko]] (UTC) pagrindas.
== Istorija ==
Institutas įkurtas [[1967]] m. [[sausio 1]] d., jį atskyrus nuo [[LTSR]] [[Lietuvos mokslų akademija|Mokslų akademijos]] [[Fizikos ir matematikos institutas|Fizikos ir matematikos instituto]]<ref>[http://www.mii.lt/index.php?siteaction=pages.browse&page=fmi1 Fizikos ir matematikos institutas iki pirmosios reorganizacijos (1956–1966)]. Nuoroda tikrinta 2008-12-02.</ref>. Pirmuoju jo direktoriumi tapo [[Juras Požela]], iki tol vadovavęs Fizikos ir matematikos institutui. [[1969]] m. buvo suteiktas [[TSRS]] vadovaujančios mokslo įstaigos, nagrinėjančios [[puslaidininkis|puslaidininkių]] fizikos, [[karštasis elektronas|karštųjų elektronų]] ir [[plazma|plazmos]] puslaidininkiuose problemas, statusas. [[1991]] m. reorganizuotas į savarankišką valstybinį mokslinių tyrimų institutą.
[[1977]] m. [[birželio 2]] d. [[Steponas Ašmontas|Stepono Ašmonto]], Juro Poželos ir [[Konstantinas Repšas|Konstantino Repšo]] [[1970]] m. atrastas ir ištirtas elektrinio laidumo ir [[elektrovaros jėga|elektrovaros jėgos]] asimetrijos susidarymo vienalyčiame izotropiniame puslaidininkyje reiškinys buvo pripažintas atradimu ir tapo pirmuoju moksliniu atradimu, užregistruotu Lietuvoje<ref name ="pfi" />.
[[1993]] m. PFI įkurtas Mokslo ir technologijų parkas, skirtas palengvinti mokslininkų bendradarbiavimą su Lietuvos pramone ir mokslinių pasiekimų diegimą praktikoje. ▼Institutas nuo [[1971]] m. kas trejus metus rengia tarptautinius simpoziumus „International Symposium on Ultrafast Phenomena in Semiconductors“ ({{lt|„Ultraspartūs procesai puslaidininkiuose“}}, iki [[1992]] m. – „Plazma ir srovės nestabilumai puslaidininkiuose“)<ref>[http://www.pfi.lt/conf/ufps/ufps13/ 13th International Symposium on Ultrafast Phenomena in Semiconductors]. Nuoroda tikrinta 2008-12-02.</ref>, nuo [[1978]] m. leidžia monografijų seriją „Elektronai puslaidininkiuose“.
[[2010]] m. sujungtas su [[Fizikos institutas|Fizikos]] ir [[Chemijos institutas|Chemijos]] institutais.
▲[[1993]] m. PFI įkurtas Mokslo ir technologijų parkas, skirtas palengvinti mokslininkų bendradarbiavimą su Lietuvos pramone ir mokslinių pasiekimų diegimą praktikoje.
== Mokslinė veikla ==
== Direktoriai ==
* [[1967]]–[[1985]] m. – [[Juras Požela]],
* [[1985]]–[[1989]] m. – [[Algirdas Šileika]],
* Nuo 1989 1989–[[2010]] m. – [[Steponas Ašmontas]].
== Šaltiniai ==
{{ref}}
<references/>
== Nuorodos ==
| 