Petreliai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 21:
Nuo [[1815 m.]] Petreliai priklausė [[Šilutės apskritis|Šilutės (Šilokarčemos) apskrities]] [[Verdainė]]s parapijai. Kaimas dar vadintas ''Peter Leyden'', jis turėjo mišraus kaimo statusą – ten gyvenę ir paprasti valstiečiai, ir privilegijuotieji šatulininkai ir pan. Kaime tuomet buvo 23 sodybos, kuriose gyveno 81 žmogus. Kaimas ilgai gyvavo nuošalėje – piečiau plytėjo drėgnasis Tenenio slėnis, šiauriau miškai, tik nedideli keliukai vedė iš Petrelių į kitas gyvenvietes; arčiau stambesnių centrų taip pat nebūta, iki bažnyčios Verdainėje tekdavo keliauti netrumpą ir sunkų kelią.
XIX a. prasidėjus krašto spartesnei ekonominei raidai, atsirado naujos susisiekimo galimybės. Piečiau Tenenio buvo nutiestas plentas [[Žemaitkiemis (Saugos)|Žemaitkiemis]] – [[Sakūčiai]], perkirtęs šlapynes ir sujungęs [[Kuršių marios|Kuršių marių]] pakrantes su rytiniais pakraščiais. Iš Petrelių šiaurės link buvo nutiestas naujas vieškelis į [[Kukorai|Kukorus]] ir [[Saugos|Saugas]]. Petrelių kaimo valdų rytinį pakraštį perkirto geležinkelis [[Klaipėda]] – [[Priekulė]] – [[Šilutė]] – [[Tilžė]] su stotimi netolimuose Kukoruose. Visa tai sumažino senojo kaimo atskirtį, jo gausėjančius gyventojus susiejo su tolimesnėmis vietomis. [[1871 m.]] Petrelių kaime buvo jau 47 sodybos, kuriose gyveno 289 žmonės. Vos per pusę amžiaus kaimo sodybų skaičius padvigubėjo statantis naujiems vienkiemiams šiaurės bei šiaurryčių pusėje, o gyventojų skaičius išaugo net 3,6 karto. Tai rodo, kad Petrelių apylinkės tuomet galėjo išmaitinti daug žmonių. Įdomu, kad [[1807 m.]] Prūsijoje panaikinus baudžiavą nemaža krašto kaimų sumenko – gyventojams keliantis ieškoti pelningesnio darbo. Matyt, tokia pelninga vieta anuomet buvo surasta ir Petreliuose, kur apsimokėjo kurti naujas sodybas. [[1905 m.]] Petreliuose jau buvo priskaičiuotos net 56 sodybos, kuriose gyveno 323 žmonės. Tuomet kaime stovėjo keliolika daugiabučių gyvenamųjų namų (matyt, juose gyveno gausūs samdiniai). Petrelių kaimas tada valdė 672 hektarus žemės; vienai sodybai vidutiniškai tekdavo po 12 hektarų arimų bei pievų. Aplink senąjį kaimo branduolį buvo išsibarstę daug vienkiemių.
Petrelių nepajėgė paveikti nei [[Pirmasis pasaulinis karas]], nei pokarinės negandos. [[1925 m.]] kaime gyveno jau 343 žmonės, Petreliai vis dar augo. Prie Tenenio plačiojo slėnio pašlaitės tebestovėjo senasis kaimo branduolys, susiklostęs pagal senovės baltų „spietinių kaimų“ tradicijas. Ten stovėjo keliolika didelių sodybų, prie jų glaudėsi kelios mažos samdinių bei mažažemių sodybėlės. Tos sodybos buvo netvarkingai išsimėčiusios nedideliame branduolio plote, kurį raižė vingiuotos ar tiesesnės gatvelės bei akligatviai. Kaimo branduolio pastatai buvo dėstyti itin laisvai – matyt, taip buvo patogu jų statytojams bei šeimininkams, nesistengiant tiksliai paisyti pasaulio šalių krypties, kaimo gatvelių bei kitko. Buvo išlikę senosioms epochoms būdingi baltiški kiemai – netaisyklingo plano, su šalia jų netvarkingai dėstytais pastatais.
| |||