19:21, 10 gegužės 2013 versija taisyti Homobot (aptarimas \| indėlis) Botai 420 302 keitimai S Automatinis santrumpų taisymas. ← Prieš tai darytas keitimas		22:42, 24 liepos 2013 versija taisyti anuliuoti Creative (aptarimas \| indėlis) Administratoriai 23 677 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: '''Kunigas''' yra [[katalikybė\|katalikų]], [[liuteronybė\|liuteronų]] <ref>http://www.liuteronai.lt/Istorija-ir-teologija/Pareiskimai-ir-rezoliucijos/Kaip-vadinti-evangeliku-liuteronu-dvasininka-ir-maldos-namus</ref> arba [[stačiatikybė\|stačiatikių]] <ref>http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/as__vitalijus_mockus_is_vienuolyno/,print.1</ref> ~~Bažnyčios~~bažnyčios [[dvasininkas]]. == Katalikybėje == [[Vaizdas:Kunigai.jpg\|thumb\|180px\|[[Romos katalikų bažnyčia\|Romos katalikų]] kunigai jiems įprastais juodais rūbais]] Katalikų kunigas yra asmuo, gavęs ~~[[kunigystė]]s~~kunigystės šventimus. Kunigas yra Dievo tarnas, tarpininkas tarp Dievo ir tikinčiųjų. Katalikų kunigams privalomas [[celibatas\|celibato]] laikymasis. Norint tapti kunigu, yra būtinas vidurinis išsilavinimas. Kunigus rengia [[kunigų seminarija]]. Lietuvoje veikia 3 katalikų kunigų seminarijos: Norint tapti kunigu, yra būtinas [[vidurinis išsilavinimas]]. Kunigus rengia [[kunigų seminarija]]. Į seminariją įstojęs asmuo vadinamas [[seminaristas\|seminaristu]] arba [[klierikas\|klieriku]]. Seminarijoje būtinos 4-7 metų [[teologija\|teologijos]] ir [[filosofija\|filosofijos]] studijos, praktinė pastoracinė veikla, auklėtiniai yra raginami jau studijų laikotarpyje laikytis [[celibatas\|celibato]]. Studijuojant seminarijoje taip pat stebimas ir kandidato tinkamumas bei pašaukimo buvimas kunigo tarnystei.▼ * [[Vilniaus kunigų seminarija~~\|Vilniaus~~]];▼ * [[Kauno kunigų seminarija~~\|Kauno~~]];▼ * [[Telšių kunigų seminarija~~\|Telšių~~]].▼ ▲~~Norint tapti kunigu, yra būtinas [[vidurinis išsilavinimas]]. Kunigus rengia [[kunigų seminarija]].~~ Į seminariją įstojęs asmuo vadinamas ~~[[seminaristas\|~~seminaristu]] arba ~~[[klierikas\|~~klieriku]]. Seminarijoje būtinos 4-7 metų [[teologija\|teologijos]] ir [[filosofija\|filosofijos]] studijos, praktinė pastoracinė veikla, auklėtiniai yra raginami jau studijų laikotarpyje laikytis ~~[[celibatas\|~~celibato]]. Studijuojant seminarijoje taip pat stebimas ir kandidato tinkamumas bei pašaukimo buvimas kunigo tarnystei. Sėkmingai baigęs studijas, kandidatas į kunigus visų pirma yra šventinamas į [[diakonas\|diakonus]]. Tai pirmasis šventimų laipsnis, perėjimas į dvasininkų luomą. Po vienerių diakono tarnystės metų, jei nėra kliūčių, kandidatas, pareiškęs raštišką prašymą vietos vyskupui, gali būti pašventintas kunigu. Sėkmingai baigęs studijas, kandidatas į kunigus visų pirma yra šventinamas į [[diakonas\|diakonus]]. Tai pirmasis šventimų laipsnis, perėjimas į dvasininkų luomą. Po vienerių diakono tarnystės metų, jei nėra kliūčių, kandidatas, pareiškęs raštišką prašymą vietos vyskupui, gali būti pašventintas kunigu. Kunigystės šventimai pagal [[Katalikų bažnyčios katekizmas\|KBK]] yra būtina sąlyga kitiems bažnytiniams šventimams arba kai kurioms pareigoms gauti. ~~Lietuvoje veikia 3 katalikų kunigų seminarijos:~~ ▲* [[Vilniaus kunigų seminarija\|Vilniaus]]; ▲* [[Kauno kunigų seminarija\|Kauno]]; ▲* [[Telšių kunigų seminarija\|Telšių]]. == Stačiatikybėje == [[Vaizdas:GreekOrthodoxPriest.jpg\|thumb\|160px\|Graikų stačiatikių kunigas vienuolis kasdieniais rūbais]] [[Vaizdas:Orthodox_Priest_Kontorasion.png\|thumb\|~~left~~160px\|Stačiatikių kunigo kasdienė apranga]]▼ Stačiatikybėje kunigai yra antrosios pakopos dvasininkai (kitas dvi pakopas sudaro atitinkamai diakonai ir vyskupai). Diakonai negali teikti sakramentų, kunigai - – gali, išskyrus kunigų šventinimus („rankos pridėjimą“), vyskupai - – vieninteliai, galintys teikti visus sakramentus. Stačiatikių kunigas yra pavaldus vyskupui (gr. vyskupas - – archijereas; graikiškai terminai naudojami ir slavų kalbose). Stačiatikių kunigai gali būti vedę (bet tai turi būt padarę iki įšventinimų, graikiškai vadinami „jereas“ arba „presbyteros“) arba būti vienuoliais (tokie kunigai graikiškai vadinami „jeromonachos“). Vyskupais gali tapti tik nevedę dvasininkai. Išskirtiniais atvejais kunigams leidžiama laikytis celibato, t. y. neturėti šeimos ir negyventi vienuolių bendruomenėje bei neduoti vienuolio įžadų, tačiau tai nėra įprasta praktika. Norintys tapti kunigais tikintieji turi gauti savo dvasininko palaiminimą ir būti įšventinti vyskupo. Tarnystei būsimi kunigai ruošiami dvasinėse mokyklose, seminarijose, akademijose. Prieš tapdamas kunigu asmuo turi būti įšventintas į diakonus. Kunigo neužtenka „paskirti iš viršaus“, svarbiausia sąlyga - – jį turi priimti bendruomenė, todėl per kunigo įšventinimus pasauliečiai gieda - – aksios (gr. „vertas“), šitaip patvirtindami, jog asmuo vertas priimti kunigystės sakramentą.▼ ▲[[Vaizdas:Orthodox_Priest_Kontorasion.png\|thumb\|left\|Stačiatikių kunigo kasdienė apranga]] Stačiatikių kunigai kartais lietuviškoje žiniasklaidoje ir literatūroje yra vadinami „šventikais“ (rusiškas pažodinis ~~vertalas~~vertimas) arba „popais“ (rusiškas žargonas, nuo XIX ~~amžiaus~~a. šnekamojoje kalboje įgijęs žeminančią prasmę). Tinkamiausias lietuviškas žodis yra tiesiog „kunigas“. <ref>http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/as__vitalijus_mockus_is_vienuolyno/,print.1</ref>. XX ~~amžiuje~~a. žodis „popas“ įgijo dar didesnę įžeidžiančią prasmę, nes jį savo antireliginėje propagandoje naudojo [[bolševikai]]. Neoficialiai į stačiatikių kunigus kreipiamasi „tėve“.▼ ▲Norintys tapti kunigais tikintieji turi gauti savo dvasininko palaiminimą ir būti įšventinti vyskupo. Tarnystei būsimi kunigai ruošiami dvasinėse mokyklose, seminarijose, akademijose. Prieš tapdamas kunigu asmuo turi būti įšventintas į diakonus. Kunigo neužtenka „paskirti iš viršaus“, svarbiausia sąlyga - jį turi priimti bendruomenė, todėl per kunigo įšventinimus pasauliečiai gieda - aksios (gr. „vertas“), šitaip patvirtindami, jog asmuo vertas priimti kunigystės sakramentą. ▲Stačiatikių kunigai kartais lietuviškoje žiniasklaidoje ir literatūroje yra vadinami „šventikais“ (rusiškas pažodinis vertalas) arba „popais“ (rusiškas žargonas, nuo XIX amžiaus šnekamojoje kalboje įgijęs žeminančią prasmę). Tinkamiausias lietuviškas žodis yra tiesiog „kunigas“<ref>http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/as__vitalijus_mockus_is_vienuolyno/,print.1</ref>. XX amžiuje žodis „popas“ įgijo dar didesnę įžeidžiančią prasmę, nes jį savo antireliginėje propagandoje naudojo [[bolševikai]]. Neoficialiai į stačiatikių kunigus kreipiamasi „tėve“. == Liuteronybėje == Liuteronų tikėjime egzistuoja [[dogma]] apie „visų tikinčiųjų kunigystę“, taigi, kiekvienas tikintysis savotiškai yra kunigas. Tačiau kai kurie tikintieji, išrenkami bendruomenės, jai tarnauja. Kunigystė nelaikoma sakramentu. Liuteronų kunigai paprastai baigia atitinkamus mokslus. == Šaltiniai ==▼ {{ref}}▼ == Nuorodos == {{Commonscat\|Priests}} * [http://www.petergen.com/bovkalo/duhov/litsem.html Lietuvos dvasinės seminarijos auklėtiniai];▼ * [http://www.vesty.spb.ru/modules.php?name=News&file=article&sid=7661 Lietuvis kunigas Rusijoje]. ▲== Šaltiniai == ▲{{ref}} ~~{{Commons\|Priest\|no=T}}~~ {{Vikicitatos}} ▲* [http://www.petergen.com/bovkalo/duhov/litsem.html Lietuvos dvasinės seminarijos auklėtiniai, 1830–1914 m. (rusų k.)]; [[Kategorija:Krikščionybė\| ]]

Kunigas: Skirtumas tarp puslapio versijų