Žiotelė: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Žiotelė''' - – nedidelė angelė [[lapas|lapo]] [[epidermis|epidermyje]], pro kurią į lapo vidų patenka [[fotosintezė|fotosintezei]] reikalingas [[anglies dioksidas]] ir [[kvėpavimas|kvėpavimui]] būtinas [[deguonis]].

Žiotelę sudaro dvi varstomosios [[ląstelė]]s, tarp kurių yra plyšys. Šio plyšio platumas nepastovus ir priklauso nuo žiotelės varstymosi. Dieną jos būna praviros, o naktį beveik uždaromos. Varstymasis priklauso nuo šiose ląstelės esančio [[turgorinis slėgis|turgorinio slėgio]]. Be to, varstomosios ląstelės turi [[chloroplastas|chloroplastus]], ir todėl jos yra žalios. Šalia varstomųjų ląstelių išsidėsčiusios [[leukoplastas|leukoplastus]] turinčios pagalbinės žiotelės ląstelės, kurių būna dvi arba keturios. Pačių varstomųjų ląstelių vidinė sienelė, esanti į plyšio vidų, yra storesnė, o priešingoje pusėje (dorsalinė)  – plonasienė. Kai į šią ląstelę priteka vandens, išsitempia dorsalinė sienelė ir ląstelė pasidaro kreiva, o žiotelės plyšys padidėja.

Žiotelių varstymasis priklauso nuo apšviestumo. Rytą jos atsidaro, o vakare užsidaro. Tai yra susiję su [[krakmolas|krakmolo]], esančio varstomųjų ląstelių chloroplastuose suskaidymu ir vandens įsiurbimo padidėjimu iš gretimų pagalbinių ląstelių. Dėl tokios priežasties žiotelė atsidaro, o vakare vyksta priešingai  – varstomosiose ląstelėse esantis cukrus pereina į krakmolą, sulčių koncentracija sumažėja, ir šių ląstelių dalis vandens pereina į pagalbines, todėl žiotelės užsidaro.

Žiotelių skaičius priklauso nuo augalo rūšies. Pavyzdžiui, beginklės [[dirsė]]s lapų epidermyje viename kvadratiniame milimetre jų yra apie 30, [[kopūstas|kopūsto]]  – 200-300200–300, [[klevas|klevo]]  – apie 550, [[lanksva|lanksvos]]  – apie 1300. Drėgnose vietose augančių augalų žiotelės yra abiejose lapų pusėse. Sausesnių vietų augalų žiotelės paprastai tik vienoje pusėje  – [[dviskilčiai|dviskilčių]] apatinėje, o [[migliniai|miglinių]]  – viršutinėje pusėje. Vandens paviršiuje pludūriuojančių lapų (pvz., [[vandens lelija|vandens lelijų]] ir [[lūgnė|lūgnių]]) žiotelės tik viršutinėje lapo pusėje, o vandens augalai, kurių visi lapai panirę, žiotelių iš viso neturi (pvz.: [[plūdė]]s, [[elodėja|elodėjos]]). Miglinių augalų žiotelės išsidėsčiusios eilėmis išilgai lapo lakšto, o kitų jos padrikai išsimėčiusios lapo epidermyje.

Augalo gyvenimo sąlygos taip pat svarbios žiotelių išsidėstymui. Sausų vietų augalų žiotelės įdubusios ir nuo išdžiūvimo apsaugotos savotiškomis briaunomis, o drėgnų vietų  – žiotelės truputį pakilusios, kad lengviau anglies dioksidas patektų į lapus ir galėtų garinti vandenį.