Sistema: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Rencas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Rencas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Sistema''' ({{gr|σύστημα, systēma}} 'sustatyta, sudėliota')  [[aibė]]susijusių susijusiųelementų [[elementas (matematika)|elementųaibė]], pasižymintikuri nauja savybe (kokybe, funkcija), kurios neturi pavieniai elementai ir suvokiamų kaip integruota visuma, kurią galima išskirtiobjektyviai iš aplinkos. Sistemaišsiskiria -tuo, baigtinėkad funkciniųsistemos elementų irryšiai santykiųstipresni tarpar kokybiškai aibė,kitokie išskirtanei aplinkossistemos tamribų. tikruSistemos tiksluelementai tamtarpusavyje tikrolabiau laiko intervale (rusų mokslininkas V. N. Sagalatov). Pasak Bertalanffyintegruoti, visumanei yrasistemos daugiauir negujos supančios sudarančiųaplinkos dalių sumaelementai.
Sąvoka „sistema" gali reikšti taisyklių rinkinį, kuris valdo [[struktūra|struktūrą]] ar [[elgesy|elgesį]] ar [[Sistemos architektūra|architektūrą]] ([[SBC architektūra|struktūra+elgesys]]) Sistema sistemų teorijoje suprantama ne kaip realus daiktą, bet kaip [[tikrovė]]s [[modelis]].
 
Sistema gali būti tiek materiali (pvz., [[Saulės sistema]]), tiek nemateriali (pvz., [[bioetika|bioetinių]] pažiūrų sistema).
 
Neretai sistemą sudarančių elementų aibėje susidaro nauja savybė (kokybė, funkcija), kurios neturi pavieniai elementai. Šis reiškinys vad. {{en|emergence}}. Pasak ''Bertalanffy'', tokioje sistemoje visuma yra daugiau negu ją sudarančių dalių suma.
 
Subjektyviai išskiriama sistema – baigtinė funkcinių elementų ir santykių tarp jų aibė, išskirta iš aplinkos tam tikru tikslu (ar tam tikru požiūriu) tam tikro laiko intervale. Subjektyviai išskirta (suvokiama) sistema objektyviai gali neegzistuoti.
{{šaltiniai}}
{{Attention}}
 
SistemaSistemos galisąvoka reikštinaudojama tiriant tiek abstrakčius, tiek realiusmaterialius objektus ir dažnai naudojamas kitoms sąvokom sudaryti. Pvz., [[politinė sistema]], [[bankų sistema]], [[socialinė sistema]], [[teisinė sistema]], [[komanda]], [[informacinė sistema]], [[kraujotakos sistema]] ir pan.

Vien tik atskiri elementai, tarpusavyje nesąveikaujantys ir neveikiantys vienas kito, sistemos nesudaro. KaipTam kadtikrame akmenųplote krūvaišmėtyti yraakmenys tiksistemos paprasčiausianesudaro. krūva,Sukrauti irį norintkrūvą sudarytijie sudaro paprasčiausią „sistemą“,menkai reikiasusietą juossistemą. Glaudesnę sistemą jie sudaro sujungti tarpusavyje - – tarkime, pastatytipastačius iš jų sieną ar pilį<ref>http://www.culture.lt/science/SD/sd4.htm#sista</ref>. Apibūdinant sistemą jos elementų ryšių požiūriu ryšys tarp sistemos elementų yra glaudesnis nei tarp sistemos elementų ir sistemą supančių (išorės) elementų. Sistemos elementai neprivalo būti susijęs su ''visais'' kitais sistemos elementais, tačiau elementas, nesusijęs nė su vienu sistemos elementu, paprastai nelaikomas sistemos dalimi. Sistemos elementus siejantys ryšiai turi sudaryti tam tikrą [[vientisumas|vientisumą]], kuri reiškiasi kaip sistemos savybė.
 
== Tyrimai ==
Mokslinių tyrimų sritis, nagrinėjanti bendrąsias sistemų ypatybes, apima šiuos mokslus ar jų šakas: [[sistemų teorija|sistemų teoriją]], [[kibernetika|kibernetiką]], [[dinamiška sistema|dinamiškas sistemas]], [[termodinamika|termodinamiką]], [[sudėtinga sistema|sudėtingas (kompleksines) sistemas]].
 
Jie tiria [[materija|materijos]] ir organizavimosi abstrakčias savybes, ieško [[konceptas|konceptų]] (sąvokų) ir [[principas|principų]], kurie nepriklauso nuo būties specifinės srities, [[medžiaga|medžiagos]], [[tipologija|tipo]] ar [[laikas|laiko]] [[skalė]]s (mastų).
 
== Savybės ==
Dauguma sistemų turi bendras savybes, apimančias:
* Sistemos turi [[struktūra]], apibrėžtą [[komponentas|komponentų]] ir jų sudėties;
* Sistemos pasižymi [[elgesys|elgesiu]], kuris apima medžiagos, energijos ar duomenų įvestis, apdorojimą ir išvestis,
* Sistemos pasižymi interkonektyvumu (tarpusavio jungimo galimybė): įvairios sistemos dalys turi funkcinius ir struktūrinius santykius (ryšius) tarpusavyje.
* Sistemos gali pasižymėti tam tikras funkcijas (paskirtis) ar grupes funkcijų.
eilutė 26 ⟶ 33:
=== Sudėtingumo rangai ===
Nuo [[Laukas (fizika)|fizikinio lauko]] (ar [[Elementarioji dalelė|elementariosios dalelės]]) iki [[technosfera|technosferos]] galima išskirti 15 sistemų sudėtingumo rangų.
: pvz.: Medžiaga  – daugiasluoksnė hierarchinė sistema. Praktiniams tikslams naudinga žinoti sudėtingumo hierarchijos „pakopas“:
:: minimaliai apdirbta medžiaga (viela),
:: molekulių agregatai, [[kristalinė gardelė]], [[polimerai]]
:: sudėtingos molekulės,
:: [[molekulė]]s,
:: [[atomas|atomai]],
:: atomų dalys,
:: elementariosios dalelės,
:: laukai.
 
== Rūšys ==
Priklausomai nuo kriterijų (klasifikacijos klausimas) sistemas galima grupuoti:
* atviros / uždaros,
* gamtinės (biologinės)  – biotinė, abiotinė, [[ekosistema]], organų s., ([[organizmas]]),
* techninės,
* natūralios / dirbtinės,
* mineralinės / organinės,
* fizikinės  – dinaminės / statinės,
* inžinierinės,
* socialinės
** politinė (rinkimų, valdymo, [[saugumo sistema|saugumo]], krašto apsaugos, gynybos, užsienio politikos),
** [[teisė]]s (represinė, baudžiamoji, civilinė, konstitucinė; nacionalinė, tarptautinė, viršnacionalinė),
** ekonominė (finansų, draudimo, verslo, biudžeto),
** [[sveikatos sistema|sveikatos apsaugos]],
** [[sportas|sporto]],
** [[kultūra|kultūrinė]],
** edukacinė (švietimo, ugdymo),
** [[Menas|meninė]],
** psichologinė.
 
== Organizacija ==
 
=== Ryšiai ===
Ryšiai tarp sistemų ar sistemos elementų gali būti:
* Elementarūs - – vienpusiai, reflektyvūs, selektyvūs, vėluojantys, teigiami, neigiami, neutralūs, nuliniai, projektuojamieji (pageidaujamieji)
* Kombinuoti -  – dvipusis, kontraryšys, teigiamas grįžtamasis, neigiamas grįžtamasis, dvigubas neigiamas grįžtamasis.
 
== Sisteminis mąstymas ==
eilutė 69 ⟶ 77:
|-
|
* sistemos (t. y. pačios savęs),
* posistemio (t. y. jos sudėtinių dalių)
* viršsistemio (t. y. santykio su aplinka, aukščiau stovinčia hierarchija).
|
* dabartį,
* praeitį,
* ateitį (be praeities nebus ir ateities).
|}
 
Pagal [[Henrikas Altšuleris|H. Altšulerį]] toks mąstymo būdas yra išskirtinių, kūrybiškų asmenybių bruožas (išradėjų, dailininkų, muzikų ir pan.)  – tų, kurie kuria revoliucinius, naujus, netikėto minties veržlumo artifaktus (žmogaus produktus) matydami pasaulį ne kaip sudėtingą, bet sudėtinę evoliucionuojančią sistemą.
 
{|