Antanas Vanagaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Karmen (aptarimas | indėlis)
foto
Eilutė 6:
| paveikslėlio dydis = 180px
| gimimo data = {{Gimė|1890|5|19}}
| gimimo vieta = [[Valiai (Šakiai)|Valių k.]], Bubelių valsč., [[ŠakiaiŠakių apskritis|Šakių]] apskr. ]]
| mirties data = {{Mirė|1949|3|10|1890|5|19}}
| mirties vieta = Gulfporte[[Gulfportas]], MI[[Mičiganas]], [[JAV]]
| palaidotas= [[Čikaga|Čikagoje]], [[JAV]]
| tautybė =
| sutuoktinis = [[Lilija Vanagaitienė]]
eilutė 26 ⟶ 27:
| pastabos =
}}
'''Antanas Vanagaitis''' ([[1890]]  m. [[gegužės 19]] d. Valių k., Bubelių valsč., [[Šakiai|Šakių]] apskr.  – [[1949]]  m. [[kovo 10]] d. Gulfporte, MI, palaidotas [[Čikaga|Čikagoje]], [[JAV]])  – vargonininkas, chorvedys, kompozitorius, aktorius, visuomenininkas.
 
== Biografija ==
 
Baigęs Šakių dviklasę rusų mokyklą, pas vargonininką [[Juozas Sodaitis (1885)|Juozą Sodaitį]] išmoko vargonuoti. [[1905]]  m. buvo įsitraukęs į revoliucinę veiklą, [[1907]]–[[1910]]  m. vargonininkavo įvairiose Lietuvos parapijose. [[1911]]–[[1912]]  m. lankė vasaros [[Juozas Naujalis|Juozo Naujalio]] vargonininkų kursus [[Kaunas|Kaune]], įstojo į Vargonininkų sąjungą ir buvo išrinktas į Centro valdybą. Iš Paežerėlio [[1913]]  m. persikėlė į [[Laižuva|Laižuvą]] pas [[Vaižgantas|Juozą Tumą-Vaižgantą]] vargonininkauti, tvarkė parapijos skaityklą, suorganizavo chorą, mokė giesmių ir lietuviškų dainų, koncertavo. Bet neilgai trukus išvažiavo į [[Vabalninkas|Vabalninką]] ir vargonininkavo pas kunigą [[Vladas Mironas|Vladą Mironą]]. [[1914]]  m. su klebonu persikėlė į [[Daugai|Daugus]]. Čia subūrė chorą ir [[1915]]  m. vasarą surengė tris vakarus  – koncertus.
 
[[1918]]–[[1921]]  m. išvyko iš Lietuvos, [[Drezdenas|Drezdeno]] konservatorijoje studijavo fortepijoną, kompoziciją ir dirigavimą, bet, dėl lėšų stokos, studijas nutraukė ir vėl grįžo į Lietuvą  – Kauną. Iš pradžių dirbo [[Valstybės teatras|Valstybės teatro]] operos sufleriu, paskui perėjo į dramos trupę ir per trumpą laiką suvaidino apie 19 įvairių vaidmenų, buvo muzikos dalies vedėjas. Kartu dėstė muziką „Saulės“ mokytojų seminarijoje, nuo [[1923]]  m. vadovavo [[Šaulių sąjunga|Šaulių sąjungos]] centriniam mišriajam chorui ir Jėzuitų gimnazijos chorui. Kaune pradėjo rašyti dainas. Greit išpopuliarėjo jo daina „Stasys“, „Dul - – dul - – dūdelė“, „Mes be Vilniaus nenurimsim“ ir kt.
 
[[1924]]  m. išvyko į JAV ir apsigyveno Čikagoje. Su aktoriais Juozu Olšausku, [[Viktoras Dineika|Viktoru Dineika]], Jonu Dikiniu sudarė vodevilio teatrinę trupę „[[Dzimdzi drimdzi]]“ ir (su pertraukomis iki [[1931]]  m.) gastroliavo po [[Amerikos lietuviai|Amerikos lietuvių]] kolonijas. [[1925]]–[[1927]]  m. vadovavo Čikagos „Birutės“ chorui, bandė įkurti Lietuvių operą  – [[1926]]  m. [[gruodžio 5]] d. pastatė C. W. Glucko vieno veiksmo operą „Gegužės karalaitė“. {{šaltinis|[[Boleslovas Zubrickas]]. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.}}[[1928]]  m. pradėjo leisti [[Margutis (žurnalas)|žurnalą „Margutis“]] (finansiškai rėmė J. Bačiūnas)  – daina ir humoru žadino lietuvybę.
 
Nuo [[1932]]  m. pradėjo rengti [[Margučio radijas|„Margučio“ radijo]] programas. {{šaltinis|{{ŽE|312}}}} „Margutis“ tapo centrine ašimi, apie kurią sukosi Čikagos ir jos apylinkių lietuvių kultūrinis gyvenimas. [[1936]]  m. [[lapkričio 16]] d. pirmą kartą „Margučio“ programą perdavė į Lietuvą. [[1934]]  m. [[liepos 19]] d. Pasaulinės parodos metu Čikagoje suorganizavo simfoninį koncertą, kurio dalis programos buvo lietuviška. Vienas ir su kitais artistais įdainavo kūrinių į plokšteles. Parašė tekstus knygelėms „Vanago plunksna“ (1927  m.) ir „Vanago sapnas“ (1928  m.). Keliuose „Margučio“ numeriuose spausdino įspūdžius iš koncertinių kelionių po Amerikos lietuvių kolonijas.
 
== Kūryba ==
eilutė 44 ⟶ 45:
Sukūrė giesmių, pjesių fortepijonui, vodevilių ir sceninės muzikos. „Birutės“ choro jubiliejui sukūrė muziką baletui, operetę „Elenutė“, komišką operą „Trys sesutės munšainutės“. Parašė Lietuviškas mišias, dvi Kalėdų giesmes, „Sveika Marija“, „Tėve mūsų“ ir kt.
 
V. Alantas suredagavo knygą „Antanas Vanagaitis“ ([[1954]]  m.), o jo svainis A. Olis pagamino apie A. Vanagaitį garsinį filmą. Jo dainos „Dobilėlis“, „Rodos, prapulčiau“, „Vėjužėlis“ skambėjo JAV ir [[Kanada|Kanados]] lietuvių [[dainų šventė]]se Čikagoje. Už nuopelnus lietuvių muzikinei kultūrai A. Vanagaitis apdovanotas Gedimino IV laipsnio ordinu.
 
== Šaltiniai ==