Vikipedija

Vytautas Alantas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
| fonas = litculture
| vardas = {{PAGENAME}}
| paveikslėlis =
Eilutė 12:
| tėvas = Adomas Jakševičius
| motina = Agnieška Kurlenskaitė
| sutuoktinissutuoktinė = Elena Petrikaitė,<br> Irena Baleišytė-Alantienė
| vaikai = Algis, Ginas
| veikla = prozininkas, dramaturgas, poetas, žurnalistas
Eilutė 19:
| pareigos =
| išsilavinimas =
| alma_mater = [[1929]]  m. [[Monpeljė universitetas]]
| doktorantūros_vadovas =
| studentai =
Eilutė 28:
}}
 
'''Vytautas Alantas''' (iki [[1937]]  m. '''Vytautas Benjaminas Jakševičius''', [[1902]]  m. [[birželio 18]] d. [[Sidabravas|Sidabrave]], [[Naujamiesčio valsčius]]  – [[1990]]  m. [[balandžio 24]] d. [[Detroitas|Detroite]]), [[JAV]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] prozininkas, dramaturgas, poetas, publicistas, žurnalistas.
 
== Biografija ==
Mokėsi pas daraktorius Sidabrave ir [[Šeduva|Šeduvoje]]. Nuo [[1912]]  m. su pertraukomis mokėsi [[Šiaulių gimnazija|Šiaulių gimnazijoje]], iš pradžių rusiškoje, nuo [[1917]]  m. lietuviškoje, ir [[1923]]  m. ją baigė. [[1919]]  m. [[TLE|Lietuvos kariuomenės]] savanoris, iš kurios po pusmečio buvo išleistas tęsti mokslo. Mokydamasis šeštoje klasėje, pradėjo rašyti eilėraščius, dalyvavo [[ateitininkai|ateitininkų]] veikloje. 1923–[[1924]] m. studijavo [[VDU|Lietuvos universiteto]] Humanitarinių mokslų fakultete. Dėl lėšų stokos nebeįstengė tęsti studijų, 1924–[[1925]] m. mokytojavo [[Plungės gimnazija|Plungės gimnazijoje]].▼
 
1923–[[1924]] m. studijavo [[VDU|Lietuvos universiteto]] Humanitarinių mokslų fakultete. Dėl lėšų stokos nebeįstengė tęsti studijų, 1924–[[1925]] m. mokytojavo [[Plungės gimnazija|Plungės gimnazijoje]]. Mokydamas lietuvių kalbos ir literatūros, ir pats intensyviai rašė eilėraščius. Tuomet kūrybai [[slapyvardis|slapyvardžiu]] pasirinko kairiojo [[Minija|Minijos]] intako  – [[Alantas|Alanto]]  – pavadinimą. Upelio vardą, šaltinio, versmės sinonimą, [[1937 ]] m. oficialiai įteisino vietoj ''Jakševičiaus'' kaip pavardę. <ref>[http://cteia.svslibis.lt:8080/archyvas/viesas/20111017003816/http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=2909&kas=straipsnis&st_id=529 Būkime gerais lietuviais // Literatūra ir menas, 2002-07-26, Nr. 2909]</ref> 1925–[[1929]]  m. studijavo [[Monpeljė universitetas|Monpeljė universitete]] ([[Prancūzija]]). {{šaltinis|<ref>{{ŽE|16}}</ref> [[1930]]–[[1934]] m. prancūzų skyriaus redaktorius [[ELTA|Eltoje]]. 1934–[[1939]] m. valstybinio laikraščio „[[Lietuvos aidas]]“ vyr. redaktorius. Vienas žymiausių [[tautininkai|tautininkų]] kultūrinės politikos ideologų. 1940 m. išleido knygą „Žygiuojanti Lietuva“, giriančią Lietuvos prezidento [[Antanas Smetona|Antano Smetonos]] vienvaldystę. <ref>{{TLE|1|36|[[Vytautas Kazakevičius (1930)|Vytautas Kazakevičius]]}}</ref> [[1940]] m. [[LŽS|Lietuvos žurnalistų sąjungos]] pirmininkas.▼
▲Mokėsi pas daraktorius Sidabrave ir [[Šeduva|Šeduvoje]]. Nuo [[1912]] m. su pertraukomis mokėsi [[Šiaulių gimnazija|Šiaulių gimnazijoje]], iš pradžių rusiškoje, nuo [[1917]] m. lietuviškoje, ir [[1923]] m. ją baigė. [[1919]] m. [[TLE|Lietuvos kariuomenės]] savanoris, iš kurios po pusmečio buvo išleistas tęsti mokslo. Mokydamasis šeštoje klasėje, pradėjo rašyti eilėraščius, dalyvavo [[ateitininkai|ateitininkų]] veikloje.
 
1940 m., artėjant sovietinei okupacijai, pasitraukė į Vokietiją. Buvo pakviestas pirmininkauti [[Lietuvių aktyvistų frontas | Lietuvių aktyvistų fronto]] kultūros komisijai. Lietuvoje likusi šeima (žmona ir sūnus) [[1941]] m. birželio mėn. buvo ištremta į [[Sibiras|Sibirą]]. <ref>http://www.partizanai.org/failai/html/skirpa-sukilimas.htm</ref> 1941–[[1944]] m. [[LNDT|Vilniaus dramos teatro]] direktorius. 1944 m. pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]]. Nuo [[1949]]  m. gyveno [[JAV]]. Mokėjo prancūzų ir vokiečių kalbas, tačiau sunkiai kalbėjo angliškai, todėl galėjo dirbti tik juodadarbiu. Įsikūrė [[Detroitas|Detroite]], paprastu darbininku įsidarbino automobilių gamykloje „[[Ford]]“ ir pradirbo ten devyniolika metų, iki pat pensijos. Daug rašydavo po darbo, naktimis. [[1967]]–[[1971]]  m. [[Lietuvių žurnalistų sąjunga|Lietuvių žurnalistų draugijos]] pirmininkas. Mirė Detroite. [[1992]] m. [[birželio 12]] d. perlaidotas [[Kaunas|Kaune]], [[Petrašiūnų kapinės]]e.▼
▲1923–[[1924]] m. studijavo [[VDU|Lietuvos universiteto]] Humanitarinių mokslų fakultete. Dėl lėšų stokos nebeįstengė tęsti studijų, 1924–[[1925]] m. mokytojavo [[Plungės gimnazija|Plungės gimnazijoje]]. Mokydamas lietuvių kalbos ir literatūros, ir pats intensyviai rašė eilėraščius. Tuomet kūrybai [[slapyvardis|slapyvardžiu]] pasirinko kairiojo [[Minija|Minijos]] intako – [[Alantas|Alanto]] – pavadinimą. Upelio vardą, šaltinio, versmės sinonimą, 1937 m. oficialiai įteisino vietoj ''Jakševičiaus'' kaip pavardę. <ref>[http://ct.svs.lt/lmenas/?leid_id=2909&kas=straipsnis&st_id=529 Būkime gerais lietuviais // Literatūra ir menas, 2002-07-26, Nr. 2909]</ref> 1925–[[1929]] m. studijavo [[Monpeljė universitetas|Monpeljė universitete]] ([[Prancūzija]]). {{šaltinis|{{ŽE|16}}}}
 
[[1930]]–[[1934]] m. prancūzų skyriaus redaktorius [[ELTA|Eltoje]].
 
1934–[[1939]] m. valstybinio laikraščio „[[Lietuvos aidas]]“ vyr. redaktorius. 1938 m. rugpjūčio 26 d. savo straipsnyje „Aktualūs paplūdimio klausimai“ jisai ragino Palangoje įkurti žydams atskirą pliažą, kad šie „nedemoralizuotų jaunimo ir neterštų pajūrio“. 1939 m. pabaigoje išleido knygą "Žygiuojanti Lietuva" giriančią Lietuvos prezidento [[Antanas Smetona | Antano Smetonos]] vienvaldystę. Joje mokė, „Kodėl mes norime pirmiausia išugdyti gerus žmones, ir tik paskui gerus lietuvius? Tuo tarpu kada Valstybės interesas reikalauja priešingo, t. y. ugdyti bekompromisinius ir nesuvaržytus nacionalistus. Jeigu mes norime sukurti nepalaužiamą Lietuvos tautą, mes neabejotinai turime pasukti lietuviško atsiribojimo keliu, t. y. be jokių skrupulų nusisukti nuo plačių humanistinių ir tarptautinių kelių ir pasukti ratus į grynai lietuvišką kelią.” Vytautas Alantas skelbė, „Sava tauta – aukščiau kitų“. <ref name="pocevicius">{{cite web|url=http://www.anarchija.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=25635&Itemid=2 |title= Darius Pocevičius. Šiaurės Atėnai, Nr.23 (993) 2010-06-18. |accessdate=2012 m. spalio 9 d.}}</ref> Vienas žymiausių [[tautininkai|tautininkų]] kultūrinės politikos ideologų. <ref>{{TLE|1|- 36|[[Vytautas Kazakevičius (1930)|Vytautas Kazakevičius]]}}</ref>
 
1939 m. tautininkų leidinys [[Vairas (žurnalas) | Vairas]] persitvarkė iš kultūros mėnraščio į politinį savaitraštį. Jame telkėsi aršesni tautininkai, [[Lietuvių tautininkų sąjunga | Lietuvių tautininkų sąjungos]] pirminininkas [[Domas Cesevičius]], generalinis sekretorius [[Jonas Statkus (1904) | Jonas Statkus]], [[Lietuvos aidas|Lietuvos aido]] redaktoriai Vytautas Alantas, [[Tomas Bronius Dirmeikis]], bendradarbiai [[Vincas Rastenis]], [[Bronys Raila]] ir kiti, nepatenkinti Lietuvos prezidento [[Antanas Smetona | Antano Smetonos]] nuosaikesne politika. 1939 m. 44-ajame [[Vairas (žurnalas) | Vairo]] numeryje Vytautas Alantas siūlė „lituanizuoti“ ką tik atgautą [[Vilnius | Vilnių]] – jėga iškeldinti senuosius miesto gyventojus, žydus ir lenkus, taip pat, kaip [[Danzigas | Gdynėje]] pasielgė [[naciai]]: „Lenkiškiausias miestas Gdynia per savaitę kitą gyventojų atžvilgiu pasidarė vokiškiausias miestas. Vokiečiai šį labai painų klausimą išsprendė grynai mechaniniu būdu: vienus gyventojus iškėlė, kitus atkėlė.” <ref name="pocevicius">{{cite web|url=http://www.anarchija.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=25635&Itemid=2 |title= Darius Pocevičius. Šiaurės Atėnai, Nr.23 (993) 2010-06-18. |accessdate=2012 m. spalio 9 d.}}</ref> <ref name="svarauskastamosaitis">{{cite web|url=http://www.istorijoszurnalas.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=90&Itemid=55 |title= Artūras Svarauskas, Mindaugas Tamošaitis. Lietuvos politinių partijų jaunosios kartos radikalėjimas XX a. 4-ame dešimtmetyje. |accessdate=2012 m. spalio 9 d.}}</ref>
 
[[1940]] m. [[LŽS|Lietuvos žurnalistų sąjungos]] pirmininkas.
 
1940 m., artėjant sovietinei okupacijai, pasitraukė į Vokietiją. Buvo pakviestas pirmininkauti [[Lietuvių aktyvistų frontas | Lietuvių aktyvistų fronto]] kultūros komisijai. <ref name="škirpa_sukilimas">{{cite book|first=Kazys |last=Škirpa |title=Sukilimas |publisher=Franciscan Fathers Press |year=1973|url=http://www.partizanai.org/failai/html/skirpa-sukilimas.htm}}</ref> Lietuvoje likusi šeima (žmona ir sūnus) [[1941]] m. birželį buvo ištremta į [[Sibiras|Sibirą]]. [[1941 m. birželio sukilimas | Sukilimui]] prasidėjus, [[1941]] m. birželio 25 d. Berlyne, veikdamas [[gestapas | gestapo]] agento [[Pranas Germantas | Prano Germanto]] vardu, kvietė generolą [[Stasys Raštikis | Stasį Raštikį]] prisidėti prie Lietuvos kariuomenės organizavimo, [[Trečiasis Reichas | nacių Vokietijai]] nepripažinus [[Lietuvos laikinoji vyriausybė | Lietuvos laikinosios vyriausybės]]. <ref name="škirpa_sukilimas">{{cite book|first=Kazys |last=Škirpa |title=Sukilimas |publisher=Franciscan Fathers Press |year=1973|url=http://www.partizanai.org/failai/html/skirpa-sukilimas.htm}}</ref>
 
1941–[[1944]] m. [[LNDT|Vilniaus dramos teatro]] direktorius. Jo senesnė drama „Užtvanka“ buvo pastatyta Marijampolėje ir Vilniuje. Vytauto Alanto naujų dramų – „Gyvenimas iš naujo“ ir „Buhalterijos klaida“ – premjeros įvyko 1942 m. ir 1943 m. <ref name="pocevicius">{{cite web|url=http://www.anarchija.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=25635&Itemid=2 |title= Darius Pocevičius. Šiaurės Atėnai, Nr.23 (993) 2010-06-18. |accessdate=2012 m. spalio 9 d.}}</ref> Vienas žymiausių [[tautininkai|tautininkų]] kultūrinės politikos ideologų. <ref>{{TLE|1|- 36|[[Vytautas Kazakevičius (1930)|Vytautas Kazakevičius]]}}</ref>
 
▲1944 m. pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]]. Nuo [[1949]] m. gyveno [[JAV]]. Mokėjo prancūzų ir vokiečių kalbas, tačiau sunkiai kalbėjo angliškai, todėl galėjo dirbti tik juodadarbiu. Įsikūrė [[Detroitas|Detroite]], paprastu darbininku įsidarbino automobilių gamykloje „[[Ford]]“ ir pradirbo ten devyniolika metų, iki pat pensijos. Daug rašydavo po darbo, naktimis. [[1967]]–[[1971]] m. [[Lietuvių žurnalistų sąjunga|Lietuvių žurnalistų draugijos]] pirmininkas.
 
Mirė Detroite. [[1992]] m. [[birželio 12]] d. perlaidotas [[Kaunas|Kaune]], [[Petrašiūnų kapinės]]e.
 
== Kūryba ==
Dar Lietuvoje išleido apsakymų rinkinių, publicistikos knygą, sukūrė pjesių. Išeivijoje parašė romanų, novelių, dramų, eilėraščių. Romanuose vaizduojama Lietuvos senovė, aukštinama [[baltai|baltų kultūra]] kultūra, neigiamai vertinamas [[krikščionybė]]s poveikis lietuvių tautai, parodytas nepriklausomos Lietuvos gyvenimas, ūkio kilimas, Lietuvos partizanų priešinimasis sovietiniams okupantams, atskleidžiama išeivių buities kasdienybė, keliamos moralinės problemos. Stiliui būdingas realizmo ir romantizmo siejimas, publicistiškumas, schematiškumas. Novelėse vyrauja romantinės meilės kolizijos, ryškus melodramatiškumas. Straipsniai apie lietuvių literatūrą, politiką, kultūrą. <ref>{{VLE|I|- 272|Kęstutis Saldžiūnas|Vytautas Alantas}}</ref><ref>[http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/horizontai/2002_42_42/07.html Tautybė ir krikščionybė stiprina tautą. Rašytojas Vytautas Alantas kalba mums šiandien, 2002-11-27]</ref>
 
== Bibliografija ==
* Artisto širdis,: apsakymainovelių rinkinys. – Kaunas: Zavišos ir Steponavičiaus sp., 1930. – 207 mp.
* Tarp penkių ir septynių,: apsakymai. – Kaunas: Spaudos fondas, 1934. – 214 mp.
* Vadovybės principas valstybės gyvenime. – Kaunas: Lietuvių tautininkų sąjunga, 1937. – 15 p.
* Žygiuojanti tauta,: apsakymai. – Kaunas: Pažanga, 19391940. – 260 mp.
* Ant siūbuojančios žemės,: novelės. – Nordlingemas: Sudavija, 1946. – 150 mp.
* Pragaro pošvaistės, romanas, 1951 m.▼
* Dramos veikalai. – Dillingen: Mūsų kelias, 1947. – 126 p.
* Svetimos pagairės, novelės, 1954 m.▼
▲* Pragaro pošvaistės,: romanas. – Memmingen: Tremtis, 1951. – 432 p.: mportr.
* Tarp dviejų gyvenimų, romanas, 1960 m.
▲* Svetimos pagairės,: novelės, apsakymai, feljetonai. – London: Nida, 1954. – 255 mp.
* Dramos veikalai, dramų ir komedijų rinktinė, 1963 m.▼
* Tarp dviejų gyvenimų: romanas / dail. Ada Korsakaitė-Sutkuvienė. – Chicago: Lietuviškos knygos klubas, 1960. – 462 p.
* Nemunas teka per Atlantą, novelės, 1970 m.▼
▲* Dramos veikalai,: dramų ir komedijų rinktinė. – Čikaga: Srovė, 1963. – 385 mp.
* Amžinasis lietuvis, romanas, 2 t., 1972 m.▼
▲* Nemunas teka per Atlantą,: novelės. – London: Nida, 1970. – 263 mp.
* Šventaragis, romanas, 2 t., 1972–1974 m., 1998 m.▼
▲* Amžinasis lietuvis,: romanas,. – 2 t. – London: Nida press, 1972 m.
* Atspindžiai ūkanose, novelės, 1976 m.
▲* Šventaragis,: romanas,. – 2 t., 1972–1974 m., 1998  m.
* [[Romas Kalanta]], apybraiža, 1976 m.
* Atspindžiai ūkanose: novelės. – Boston, Mass.: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1976. – 379 p.
* Liepkalnio sodyba, romanas, 1977 m.
* [[Romas Kalanta]]: gyvieji deglai Nemuno slėnyje. – Cleveland: Vilties draugijos leidykla, 1976. – 114 p.: iliustr.
* Gelmių balsai, novelės, 1984 m.▼
* Liepkalnio sodyba: romanas / iliustr. A. Verbickas. – Chicago: Lietuvių agronomų sąjunga, 1977. – 440 p.: iliustr.
* Aušra Paliūnuose, romanas, 1986 m.▼
* Paversmiai: eilėraščiai / iliustr. Danguolė Šeputaitė-Jurgutienė. – Chicago, 1982. – 221 p.: iliustr.
* Tauta istorijos vingiais, publicistika, Čikaga, 1990 m., Vilnius, 1992 m.
▲* Gelmių balsai,: novelės. – Cleveland: Viltis, 1984. – 236 p.: mportr.
 
▲* Aušra Paliūnuose,: premijuotas romanas. – Cleveland: Viltis, 1986. – 312 mp.
== Nuorodos ==
* Tauta istorijos vingiais: ideologiniai mąstymai. – Chicago: M. Morkūno spaustuvė, 1990. – 244 p.: portr.
 
* Tauta istorijos vingiais: ideologiniai mąstymai (fotografuotas leidinys). – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1992. – 251 p.
* [http://www.anarchija.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=25635&Itemid=2 Vytautas Alantas – rašytojas, pamėgtas neonacių]
* Šventaragis: istorinis romanas. – 2 t. – Vilnius: Vaga, 1998. – ISBN 5-415-00397-5
 
== Šaltiniai ==
eilutė 82 ⟶ 68:
 
== Literatūra ==
* Pragaro pošvaistės atošvaistėse…: recenzijų ir atsiliepimų rinkinys apie V. Alanto romaną „Pragaro pošvaistės“ / Balys Jacikevičius. – New York, 1971. – 230 p.: iliustr.
* Vytautas Alantas: gyvenimas ir kūryba: monografija (sud./ Leonas Peleckis-Kaktavičius).  – Šiauliai: Literatūros almanacho „Varpai“ redakcija, 2009.  – 368366 p.: iliustr.  – ISBN 978-9955-667-12-4
 
{{DEFAULTSORT:Alantas, Vytautas}}
eilutė 88 ⟶ 75:
[[Kategorija:Lietuvos publicistai]]
[[Kategorija:Lietuvos dramaturgai]]
[[Kategorija:Lietuvos novelistai]]▼
[[Kategorija:Lietuvos poetai]]
[[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]]
[[Kategorija:JAV lietuviai]]
▲[[Kategorija:Lietuvos novelistai]]
[[Kategorija:Tautininkai]]
[[Kategorija:Holokaustas Lietuvoje]]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Vytautas_Alantas"