Jungtinių Arabų Emyratų istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Jungtiniai Arabų Emyratai]] - – valstybė susiformavusi XIX a. kaip [[Jungtinė Karalystė|britų]] kolonijinės politikos pasekmė. Iki tol ši teritorija buvo neatsiejama istorinio [[Omanas|Omano]] regiono dalis, ją valdė Omano dinastijos.

Tada kiti kolonistai pradėjo tarpusavyje varžytis dėl šios vietovės. Britai irgi siekė kontroliuoti jūros kelius tam, kad nuo piratų apsaugotų savo prekybą su Indija. [[1819]]  m. jie pradėjo rengti žygius, bet Qawasimų gentis pasipriešino ir pradėjo puldinėti britų laivus. Britai atsakė tuo pačiu sudegindami pakrantės miestus. Sekančiais metais buvo pasirašyta taika, kurios laikėsi visi pagrindiniai šeichai. Bet užpuldinėjimai tęsėsi iki 1835  m., kol šeichai sutarė nebevykdyti karo veiksmų jūroje.

1853  m. septyni pakrantės emyrai galiausiai pasirašė paliaubų sutartį su Britanija, po kurios teritorija tapo žinoma kaip Sutartinis krantas, arba Sutartinis Omanas. Ši amžina jūrų taikos sutartis buvo vienintelė iš tokio pobūdžio sutarčių pasaulyje. Sutartis britams leido kontroliuoti Sutartinių Valstybių tiek užsienio reikalus, tiek gynybą be jokio kišimosi į emyratų vidinius reikalus.

Tam, kad užbėgtų už akių kitų ambicingų [[Europa|Europos]] valstybių veiksmams, [[1892]]  m. Britanija su Sutartinių Valstybių šeichais pasirašė dar vieną sutartį. Pagal šią sutartį šeichai sutiko niekam, išskyrus Didžiąją Britaniją, neperleisti jokių teritorijų ir neturėti jokių ryšių su kitomis užsienio valstybėmis, išskyrus Didžiąją Britaniją be jos sutikimo. Už tai britai pasižadėjo ginti Sutartines Valstybes nuo bet kokių užpuolikų iš jūros, o taip pat padėti ir užpuolimo atveju sausumoje.

[[1971]]  m. Didžioji Britanija nutraukė savitarpio santykių sutartį su septyniomis Sutartinėmis Valstybėmis kartu ir nuo britų priklausomais [[Kataras|Kataru]] ir [[Bahreinas|Bahreinu]]. Dvejų turtingiausių emyratų: Dubajaus ir Abu Dabio šeichai pasiūlė planą  – sukurti federaciją ir pasivadinti Jungtiniais Arabų Emyratais.