XII amžius: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 33:
* Kijevo Pečioros vienuolio Nestoro sudarytas metraštis „Senųjų laikų pasakojimas“, kur atpasakojamas kunig. Jaroslavo žygis į Lietuvą.
* '''[[1114 m.]]''' - Lietuvos ir Žemaitijos kunig. Živinbudas apsiginė nuo Minsko kunig. Glebo Vseslavičiaus karinių užpuolimu, puolė Minsko kunigaikštystė, apiplėšė ją ir sudegino Minską.
* Skandinavų „Kniutlingų sagoje“ pasakojant apie įvykius, vykusius vasarą, kuršiai vaizduojami kaip plėšikai. Pasakojama apie didinga ir turtinga pirklį iš Sembos pagonį Vydgautą, kad jis nuolat plaukiojo į prekybos keliones po rytų kraštus.
* '''[[1116 m.]] ''' - Lenkijos kunig. [[Boleslovas III Kreivaburnis]] po 17 metų trukusių kovų įveikė Pamarius ir privertė prūsus jam mokėti duoklę.
* Perejaslavlio kunig. Jaropolkas Vladimirovičius (Vladimiro Monomacho sūnus) pasistatydino pilį ir vietovę pavadino Nowoj-Horodok (Naugardukas), vėliau pavadinto lietuviškuoju.
Eilutė 44:
* '''[[1140 m.]]''' - arabų kartografas [[Idrisijus|Al Įdrįsi]] tariamai [[Kauno istorija|Kauno vietoje]] pažymėjo gyvenamąją vietovę, vardu Qaynu (arba Qanys, Kabnu).
* '''[[1141 m.]]''' – vyskupo Henryko Zdzika iš Ołomuńco krikščiuoniška misija Prūsijoje.
* Apie '''[[1147 m.]]''' - sutinkant metraščiams, Černigovo kunig. Svetaslavas Olgovičius ėjo ant rytų galindų. Į [[XII a.]]
* Lenkijos dk [[Boleslovas IV Garbanius]] su rusinais užpuola Jotvingiją (arba Prūsiją), bet nesėkmingai.
* '''[[1149 m.]]''' - keršidami, prūsai užpuola Lenkiją.
Eilutė 51:
* '''[[1157 m.]]''' į [[Livonija]] atvyko Bremeno pirkliai, kurie [[Ikškilė]] (Uexküll) pastatė įtvirtintus prekių sandėlius.
* '''[[1159 m.]]''' [[Volynės metraštis]] rašo, kad Minsko kunig. Volodaris Glebovičius nedalyvavo taikos pasirašyme tarp Rusijos kunigaikščių ir „nebučiavo kryžiaus, nes žygiavo, vedamas lietuvių, miškais".
* '''[[1161 m.]]''' - '''[[birželio 15]]''' d. danai su dideliu pulku ginkluotų vyru ir daugeliu karo laivų paėmė [[Palanga|Palangos pilį]] Kurše, tai pirmasis Palangos paminėjimas. Danų karinės misijas [[Kuršas|Kurše]], kur buvo paskirtas vyskupas Ernemordas.
* '''[[1162 m.]]''' - mirė Lietuvos ir Žemaitijos kunig. Živinbudas. Jo sutuoktinė buvo kunigaikštienė Pajauta (Pajata).
* Polocko kunig. Rogvolodas Borisovičius apgulė Minsko kunig. Volodarį Glebovičių Lietuvos pasienyje esančioje Gorodeco pilyje. Volodaris naktį puolė iš pilies su [[lietuviai]]s ir visiškai jį sumušė.
Eilutė 57:
* Gorodcovo kunig. Volodaris Glebovičius su lietuvių pagalba sumušė Polocko kunig. Rogvolodą Borisovičių. Minsko kunig. Rostislavas Glebovičius sustiprino Minsko kunigaikštystės nepriklausomybė nuo Polocko.
* Apie '''[[1165 m.]]''' – [[Naugardas|Didžiajame Novgorode]] atsirado „Prūsų gatvė“.
* Danų karinė misija [[Kuršas|Kurše]], buvo paskirtas vyskupas.
* '''[[1166 m.]]''' Lenkijos karalius [[Boleslovas IV Garbanius]] suorganizavo dar vieną nesėkmingą žygį į prūsų žemes. '''[[Spalio 18]]''' d. [[prūsai]] mūšį laimėjo, kai karalių pusėje buvę keturi prūsų didikai (perėję krikščionybėn) įviliojo sąjungininkų kariuomenę į pelkes. Mūšyje žuvo Sandomiro kunig. Henrikas, likę gyvi krikščionys pabėgo.
* Minsko kunig. Volodarį Glebovičių galutinai sumušė Polocko kunig. Vseslavas Vasilkovičius su [[lietuviai]]s.
* '''[[1169 m.]]''' Kuršo vyskupų sąraše paminėta, kad Dacijos karalius Abelis siuntė Kuršo vyskupą Ernemordą į Romą dėl kuršių bažnyčios pripažinimo ir Ernemordo paskyrimo šios bažnyčios vyskupu.
* '''[[1170 m.]]''' - Danų istoriko Sakso Gramatiko veikale „Danijos istorija“ pirataujantys [[kuršiai]] ir [[estai]] buvo aptikti prie Švedijos krantų [[Elandas|Elando salos]] Jarnlokos uosto ir po ilgų bei permainingų kautynių sumušti danais.
* '''[[1171 m.]]''' Visose Skandinavijos valstybėse skelbtas kryžiaus žygis į Aistija.
* '''[[1174 m.]]''' – [[Mozyrius|Mozyrių]] užpuolė lietuviai.
* '''[[1180 m.]]''' - [[Polocko kunigaikštystė|Polocko kariuomenė]], kurios sudėtyje buvo ,,lyviai, ir lietuviai”, dalyvavo konflikte tarp dviejų Kijevo kunigaikščių.
* Švedijos karalius Knutas I (Knut Eriksson) apsisaugojimui nuo Aestijos ir kuršių piratu pastatė [[Kalmaras (Švedija)|Kalmaro]] tvirtovę.
* '''[[1181 m.]]''' Polocko kunigaikščiai pavaldžiuose žemėse prie Dauguvos leido vienuoliams augustiniečiams iš Brėmeno krikštyti lyvius ir latvius.
* '''[[1183]]''' - '''[[1184 m.]]''' žiemą [[Lietuva]] staiga surengė pirmą didelį antpuolį į Rusios žemes. [[Lietuviai]] nusiaubė ne tik [[Polocko kunigaikštystė|Polocko kunigaikštystę]], bet pasiekė net ir Naugardo žemei priklausantį [[Pskovas|Pskovą]], kuriam padarė daug žalos. (Novgorodo pirmasis metraštis)
eilutė 77 ⟶ 80:
* '''[[1193 m.]]''' - Lenkijos valdovas Kazimieras II Teisingasis surengė keršto žygį prieš [[Jotvingiai|jotvingius]] ir prūsus, nes jie niokojo jo žemė.
* Popiežius [[Celestinas III]] skelbia Kryžiaus žygį prieš baltų pagonius.
* Riurikas antrą kartą rengėsi pulti Lietuvą, bet Kijevo kunigaikščiui Sviatoslavui reikalaujant grįžo.
* '''[[1194 m.]]''' - Lenkijos valdovas [[Kazimieras II Teisingasis]] surengė keršto žygį prieš [[Jotvingiai|jotvingius]], nes jie niokojo jo žemė. Poleksija buvo sugriauta.
* '''[[1195 m.]]''' – jotvingiai su lietuviais puolė Volynes kunigaikštystė. Romano Mstislavovičiaus kariuomenė laimėjo mūšį ir suėmė daug belaisvių.
* '''[[1196 m.]]''' - jotvingių puolimai į Volynės kunigaikštystę. [[Jotvingiai|Jotvingius]] puolė ir nugalėjo Haličo-Volynės dk Romano Mstislavovičiaus vedami pulkai.
* '''[[Rugpjūčio 14]]''' d. Livonijos vyskupas Meinhardas fon Zegebergas miršta. Atvyksta naujasis vyskupas, cistersų vienuolis – Berthold Schulte. Daugybė vokiečių tinginių ir slunkių atvyksta su Bertoldu. Vokiečiai prievarta pradeda krikštyti lečius. ([[Henriko Latvio kronika]])
* '''[[1198 m.]]''' -
* '''[[Liepos 24]]''' d. prie Rygos Senojo kalno įvyko mūšis, kuriame lečiai vedami Imanto nukovė vyskupo Bertoldo armiją. Mūšyje žūva pats Bertoldas (Berthold Schulte). [[Henrikas Latvis|Henriko Latvio]] kronikoje tais metais paminėtas Rygos kaimas.
* Lietuvių antpuoliai į Naugardą jau buvo įprastas dalykas. Rudenį polockiečiai ir lietuviai jau kartu puolė [[Didieji Lukai|Velikije Lukus]]. (Novgorodo pirmasis metraštis)
* '''[[1199 m.]]''' Brėmeno kanauninkas Albertas fon Bukshevdenas '''[[kovo 29]]''' d. paskirtas Livonijos vyskupų ir vasara Gotlando saloje surinko 500 karių kovai su Livonijos pagoniais. ([[Henriko Latvio kronika]])
* '''[[Spalio 5]]''' d. popiežius [[Inocentas III]] bulė paskelbė visų nuodėmių atleidimą einantiems šventų žemių užkariauti ir į žygį prieš latvius ir lyvius.
* '''[[1200 m.]]''' - Gavės popiežiaus palaiminimą, vyskupas Alberts fon Bukshēvdens '''[[balandžio]]''' mėn. su 23 laivais vokiečių karių atvyksta prie Dauguvos žiočių, kur dar rado išsigandusius vienuolius.
* Vyskupas Alberts fon Bukshēvdens pirmiausia sudarė sutartis su lyviais, kurie įsipareigojo netrukdyti jo veikloje.
| |||