Bulvinė saulėgrąža: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Hugo.arg pervadino puslapį iš Topinambas į Bulvinė saulėgrąža, vietoje buvusio nukreipimo: http://www.vlkk.lt/lit/10147
Eilutė 1:
{{Taxobox_pradžia | color = lightgreen | name = Helianthus tuberosus}}
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Sunroot_top.jpg|260px|Topinambas (''Helianthus tuberosus'')]] | caption = TopinambasBulvinė saulėgrąža (''Helianthus tuberosus'')}}
{{Taxobox_begin_placement | color = lightgreen}}
{{Taxobox_karalyste | taxon = Augalai | taxon1 = Plantae}}
Eilutė 8:
{{Taxobox_seima | taxon = Astriniai | taxon1 = Asteraceae}}
{{Taxobox_gentis | taxon = Saulėgrąža | taxon1 = Helianthus}}
{{Taxobox_rusis | taxon =Bulvinė Topinambas saulėgrąža| taxon1 = Helianthus tuberosus}}
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_pabaiga}}
'''TopinambasBulvinė saulėgrąža''' arba '''bulvinė saulėgrąžatopinambas''' ({{la|Helianthus tuberosus}})  – [[astriniai|astrinių]] šeimos augalas (2n = 102). Tai daugiametė 1,5 [[metras|metrų]] aukščio žolė. Augalas truputį panašus į [[saulėgrąža|saulėgrąžą]] (ta pati gentis). [[Stiebas]] apaugęs plaukeliais, [[žiedynas|žiedynai]] geltoni, panašus į saulėgrąžų [[graižas|graižus]] (dėl to topinambai dar vadinami bulvinėmis saulėgrąžomis), tik žymiai mažesni. Topinambai kilę iš [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]]. Dar vadinama '''''Jeruzalės artišoku''''', nors neturi nieko bendro nei su [[Jeruzalė|Jeruzale]], nei su [[artišokas|artišokais]].
 
== Biologiniai ypatumai ==
[[Stiebas]] 1,5-2  m aukščio, viršuje šakotas. Stiebiniai auginiai lengvai įsišaknyja. Žiedynai graižai, kaip saulėgražų, graižo „pintinėlė“ tik 1-1,5  cm skersmens. Žydi rugsėjo-spalio mėnesiais, sėklos paprastai nesubręsta ne tik dėl šiltų orų stygiaus, bet ir dėl [[mejozė]]s sutrikimų. Topinambai kryžmadulkiai.
 
Po žeme sudaro trumpus [[stolonas|stolonus]], ant kurių galų formuojasi [[stiebagumbis|stiebagumbiai]]. Gumbų forma gana įvairi, akutės iškilos.
 
Laukiniai topinambai labai paplitę Šiaurės Amerikoje, mėgsta molingas dirvas, auga palei kelius ir paupiais.
 
== Auginimas ir panaudojimas ==
Dabar auginami [[JAV]], [[Prancūzija|Prancūzijoje]]. Pradžioje topinambus augino kaip maistinius, o XX a. pradžioje ėmė auginti ir kaip pašarinius bei techninius ([[etanolis|etanolio]] ir [[fruktozė]]s gamybai) augalus. Topinambo stiebagumbis vidutiniškai turi 11,7 % [[inulinas|inulino]], 6,3 % cukrų ir šiek tiek [[krakmolas|krakmolo]].
 
Veislių nėra daug, iki 1920  m. topinambų selekcija užsiiminėjo tik Prancūzijoje. Topinambai į Europą pateko XVII a. pradžioje, pradžioje į Prancūziją, vėliau - – į [[Italija|Italiją]], [[Nyderlandai|Nyderlandus]], [[Anglija|Angliją]]. Pirmą kartą botaniškai aprašytas 1616  m.
<br /> Kultūriniai topinambai nuo laukinių nedaug nutolę, lengvai sulaukėja. Auga tiek drėgnose molingose (kaip mezofitas), tiek sausose smėlingose (kaip kserofitas) dirvose. [[Šiaurės Kaukazas|Šiaurės Kaukaze]] aptikti didžiuliai sulaukėjusių topinambų sąžalynai.
 
== Hibridai ==
TSRS I. Marčenka (''И. Марченко'') ir N.Ščibria (''Н. Щибря'') sukryžmino topinambus su saulėgražomis ir gavo naują rūšį, kurią pavadino „topinsaulėgrąža“ (''топинсолнечник'' = ''топин''-амбур + под-''солнечник''), kurios 2n = 68. Pirmos kartos hibridai buvo [[heterozė|heteroziniai]], sudarantys stiebagumbius (susitelkusius mažame tūryje), bet jų žiedai mažai vaisingi. Šių hibridų derlingumas buvo 75-80 t/ha žalios masės ir 35-40 t/ha stiebagumbių.
 
<gallery>