Kupiškis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Šiaurės vakariniu miesto pakraščiu prateka [[Lėvuo]], per centrą teka upė [[Kupa]], pietuose eina geležinkelis. Miesto centre yra keletas mūrinių pastatų statytų [[XIX amžius|XIX]]-[[XVIII amžius|XVIII]] amžiuje, tarp jų seniausias [[linas|linų]] sandėlis, esantis prie pat [[Lauryno Stuokos Gucevičiaus aikštė]]s. Miesto centre per Kupą einakerta senasis [[Gedimino tiltas]].

Yra etnografijos muziejus, [[Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia|Kristaus žengimo į dangų bažnyčia]] (pastatyta [[1914]] m.), kultūros namaicentras, paštas (LT-40001), rajono centrinė ligoninė. Miesto šiauriniame pakraštyje, prie Lėvens stūkso [[Aukštupėnų piliakalnis]], driekiasi [[Kupiškio marios]]. Per Kupos upę yra nutiesti 8 tiltai, iš kurių 5 skirti pėstiesiems ir 3 transporto priemonėms. TaipMiestas patskirtomas yra [[Kupiškio menų mokykla]],į kelikelis mikrorajonaimikrorajonus:

Miestas įėjo į [[Sėliai|sėlių]] genties gyvenamos teritorijos ribas. Spėjama, kad ant piliakalnio medinė Kupiškio pilis buvusi jau XIII a.

[[1480]] m. [[Krokuvos universitetas|Krokuvos universiteto]] metraštyje minimas ''Stanislaus Johannis de Cupyschky'' – Stanislovas Jonaitis iš Kupiškio – manomas pirmasis miestelio vardo paminėjimas, o taip pat – ir pirmasis aprašytas šio krašto žmogus. Galinis vardas „''de Cupyscky''“ reiškia vietovę iš kurios jis kilo, kurią tikrų tikriausiai galima laikyti Kupiškiu, taigi, galėjo būti panašiai, kaip ir [[Leonardas da Vinčis]] – miestelio iš kurio jis kilo pavadinimas buvo [[Vinčis]] (''Vinci'').

Istoriniuose šaltiniuose – kaip Lietuvos valdovo [[Žygimantas Senasis|Žygimanto Senojo]] miestelis – Kupiškis pirmąsyk paminėtas [[1529]] m. XVI amžiuje buvo dvaras, seniūnija, pavieto centras, todėl tikėtina, kad įsikūrė anksčiau nei buvo paminėtas pirmą kartą. [[1616]] m. pastatyta bažnyčia. [[1589]] m. Paminėtas Kupiškis dėl gaisro, kurio metu sudegė visa Budronių gatvė. [[1616]] m. pirmasisyra paminėjimasužfiksuotas pirmasis miestelio medinės bažnyčios paminėjimas.

[[XVIII a.]] pradžioje, Kupiškio miestelyje buvo šešios pagrindinės gatvės: Anykščių (Onyksztyńska), Budrionių (Budrewska), Karališkoji (Królewska), Kazliškio (Kozłova), Skaugų (Skowogolska), Svėdasų (Swiadoska), kuriose gyveno pagrinde žydai bei vienas kitas bajoras. [[XVIII a.]] devintojo dešimtmečio pradžioje kilus gaisrui miestelis smarkiai nukentėjo. Sudegė bažnyčia, klebonija, 5 klebonijos jurisdikosjurisdikcijos gyventojų sodybos, 8 žydų bravorai bei visa eilė miestelio gyventojų namų. Tik gatvių galuose liko skurdžių ir dvarui nieko nemokančių 15 katalikų daržininkų ir 5 žydų kampininkų trobelės. <ref>http://www.jewishstudies.lt/index.php?1557842834</ref>

[[1781]] m. Kupiškio apylinkių valdytojas A. Čartoriskis Kupiškyje įsteigė lankastro sistemos mokyklą, kurioje aukštesniųjų klasių mokiniai mokė jaunesniuosius. [[1823]] m. pastatyta lapidinio stiliaus akmens mūro mokykla su klasicistiniais langų apvadais ir monumentaliomis puskolonėmis, išlikusi iki šių dienų (namas restauruotas, jame įkurtaįkurtas kraštotyros muziejus).

[[1818]] m. į rytus nuo miestelio bažnyčia numatė steigti kapines ir joms skyrė 1,5 ha savo žemės. Teritorija buvo aptverta akmenine tvora su arka, ten [[1820]] metais pastatyta mūrinė koplyčia.

[[1842]] m. [[Rusijos imperija|Rusijos imperijoje]] įvedamas įstatymas dėl medicinos paslaugų teikimo, todėl miestelyje atsiranda pirmoji ligoninė. Ji veikė iki [[1890]] m. [[1897]] m. atsirado pinigų naujajai bažnyčiai (stovinčiai ir dabar), ji pradėta statyti apstatant senąją medinę. [[1903]] m. Naujojibaigiantis bažnyčianaujosios beveikbažnyčios pastatytastatyboms, išardoma senoji.

[[1913]] m. turtingesni kupiškėnai ūkininkai įkuria „Ūkio“ draugiją. [[1917]] m. įkuriama progimnazija., Vėliauvėliau išaugusi į Vlado Rekašiaus vidurinę mokyklą, o 2000 m. pervadintą į [[Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija|L. Stuokos-Gucevičiaus gimnaziją]]. 1919 m. gegužės 27 d. – birželio 1 d. vyko [[Kupiškio kautynės]], kur susitiko Panevėžio rinktinė, su bolševikais. Po atkaklios kovos miestą sugebėjo paimti už nepriklausomą Lietuvą kovojanti pusė. <ref>Lietuvos kariuomenė Nepriklausomybės kovose 1918–1920 m., Vytautas Lesčius, Krašto apsaugos ministerijos leidybos ir informacinio aprūpinimo tarnyba, Vilnius, 2004 m., 215–218 p.</ref>

[[1946]] m. [[balandžio 24]] d. įkūrus apskritį Kupiškis tapo miestu (iki tol buvo miestelis). Sovietmečiu išaugo sviesto, statybinių medžiagų gamyklos. [[1968]] m. [[gegužės 7]] d. mieste iškrito vištos kiaušinio dydžio [[kruša]]. [[1983]] m. pastatyti kultūros namai (architektas R. Kamaitis, vitražai E. Valiūtės, keramika A. Ličkutės ir A. Lauciaus), kuriuose įsikūrė ir etnografinis liaudies teatras „Senovinės kupiškėnų vestuvės“. [[1983]] m. gauta 5 mln. rublių statyti Kupiškio ligoninei (Krantinės 28, Kupiškis). [[1984]] m. buvusio ČertoriskiųČartoriskių pradžios mokykloje leista įkurti kraštotyros muziejų. Tais pačiais [[1984]] m. pradėtos Kupiškio marių statybos, iškeliami gyventojai. Po dvejų metų užtvenkta Lėvens upė suformuoja marias. [[1986]] m. baigta statyti [[Kupiškio Povilo Matulionio pagrindinė mokyklaprogimnazija|Kupiškio 2-oji vidurinė mokykla]].

Tais pačiais 1997 m. pradėta švęsti Lingaudalos šventė, ji vyksta kas dvejus metus. Jos akcentas liaudiški motyvai: šokiaišokių, muzikinės grupės, meno parodos.

Kupiškyje gyventojai pasiskirstę netolygiai; didesnis tankumas yra pietrytinėje, vakarinėje ir šiaurinėse dalyse. Daugiau mieste esti parkai ir, skverai bei kitos rečiau gyvenamos dalys. Mieste gyventojų skaičius labiausiai išaugo [[1906]]–[[2000]]sparčiausiai sovietiniais metais, kuomet plėtėsi pats [[miestas]]: pastatyti [[Kraštiečiai|Kraštiečių]] ir [[Krantinė]]s rajonai, vakarinis individualiųjų namų rajonas, vystėsi bei kūrėsi miesto pramonė, infrastruktūra. Nuo 2000 m. gyventojų skaičius pradėjo mažėti dėl [[Emigracija|emigracijos]], mažo [[Gimstamumas||gimstamumo]], savižudybių skaičiaus.<ref>{{VLE|11|}}</ref>