Kupangas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 88.224.22.8 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Hugo.arg keitimas)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
{{city/Indonezijos miestas
|pavadinimas = {{PAGENAME}}
|origpavadin = Kupang
|paveikslėlis = Kupang lighthouse and anchorage.JPG
|paveikslėlio tekstas = Kupango švyturys
|herbas = Kupang logo.png
|vėliava =
|PL=10|PM=11|PS=0|NS=S|IL=123|IM=35|IS=0
|UTC = +7
|provincija = Rytų Nusa Tengara
|regencija =
|įkurtas =
|vadovotitulas = Meras|vadovas = Jonas Salean
|gyventojumetai = 2011 |gyventoju = 349344450000
|plotas = 62
|altitudė =
|tinklalapis = http://kupangkota.go.id/ kupangkota.go.id
|vikiteka = Category:Kupang
|kirč =
}}
 
'''Kupangas''' yra [[Indonezija|Indonezijos]] miestas, [[Rytų Nusa Tengara|Rytų Nusa Tengaros]] sostinė. Jame gyvena 349450 344000 žmonės (2011 m.). Kupangas yra didžiausias [[Timoras (sala)|Timoro]] salos miestas ir uostas.
 
== Istorija ==
Eilutė 27:
Kupangas buvo svarbus uostas ir prekybos centras valdant [[olandai|olandų]] ir [[portugalai|portugalų]] kolonistams.
 
[[Olandų Rytų Indijos bendrovė]]s atstovai atvyko į Kupangą [[1613]] m., kai užėmė portugalų tvirtovę Soloro saloje. Tą sritį valdė helongų, kildinusių save iš [[Seramas|Seramo]] [[Molukų salos|Molukuose]], radža. Iš Kupango buvo patogu stebėti laivybą pietinėje Timoro pakrantėje, o Koinino upė suteikė švaraus vandens. Portugalai dominavo saloje, kol [[1646]] m. olandų bendrovė įsitvirtino Solore ir atnaujino ryšius su radža.<ref>Arend de Roever, ''De jacht op sandelhout: De VOC en de tweedeling van Timor in de zeventiende eeuw'' (Zutphen 2002), pp. 105–255.</ref> [[1653]] m. sausį upės rytinėje pakrantėje olandai pastatė ''Concordia'' tvirtovę. Iš Kupango olandai kovojo su portugalais. Po olandų pralaimėjimų [[1655]], [[1656]] ir [[1657]] m. jų sąjungininkai sombajai ir amabiai [[1658]]  m. įsikūrė teritorijoje prie Kupango, kuri tradiciškai priklausė helongams. Po jų čia įsikūrė amfoanai ([[1683]] m.) ir taebenu ([[1688]] m.). Helongų radža nominaliai valdė teritoriją ir priklausė nuo olandų. Be helongų teritorijų, salą iki [[1749]]  m. valdė portugalai.<ref>Hans Hägerdal, ''Lords of the land, lords of the sea: Conflict and adaptation in early colonial Timor, 1600–1800'' (Leiden 2012), pp. 199–309.</ref>
 
Olandų administraciją sudarė pagrindinis vykdytojas (''opperhoofd'') ir taryba. Santykiai su vietiniais vyko reguliariais susitikimais (''vergaderingen''). Kupango administracija taip pat vykdė santykius su [[Savu sala]], Soloru ir Rotės sala. Kinų pirkliai ir amatininkai atvyko XVIII a. pradžioje. Mieste taip pat apsigyveno salos vietiniai. [[1752]] m. mieste gyveno 827 krikščionys ir neaiškus skaičius kitatikių. [[1749]] m. Kupango reikšmė išaugo, kai olandai užėmė visą vakarinį ir centrinį Timorą. Olandų įtaka sumažėjo po [[1761]] m. iš dalies dėl olandų kolonistų kompetencijos trūkumo.
Eilutė 35:
[[1795]] m. prancūzų revoliucionieriams užėmus Nyderlandus, britai užėmė olandų Rytų Indiją. Kupangas buvo užpultas [[1797]] m. Britai buvo išvyti, bet sugriovė miestą. Anglai vėl bandė jį užpulti [[1811]] m. Kai britai užėmė Javą, Kupangas pasidavė [[1812]] m. sausį. Britai grąžino miestą olandams [[1816]] m. Misionierius Reint LeBruyn (1799–1829 m.) platino saloje krikščionybę. [[1825]] m. Kupangas buvo atvertas užsienio pirkliams. [[1866]] m. Kupangas tapo laisvu uostu.<ref>Hermann Fiedler, ''Die Insel Timor'' (Friedrichssegen 1929), p. 2.</ref>
 
5 mažos karalystės šalia Kupango [[1917]]  m. buvo sujungtos į Kupango savivaldą (''zelfbesturend landschap''), kuriai nepriklausė pats miestas.
 
XX a. pradžioje Kupange tūpdavo lėktuvai, skrendantys iš Europos į Australiją. Japonai užėmė miestą [[1942]]–[[1945]] m., o sąjungininkai subombardavo senamiestį.
Eilutė 41:
[[1967]] m. miestas tapo Kupango vyskupystės centru. [[1989]] m. Kupango vyskupystė tapo arkivyskupyste.
 
== ŠaltiniaiIšnašos ==
{{refreflist}}
 
[[Kategorija:Indonezijos miestai]]