Pajūrio regioninis parkas: Skirtumas tarp puslapio versijų

32 pridėti baitai ,  prieš 7 metus
nėra keitimo aprašymo
S (Perkeliamos 1 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q10993300)
{{Infobox_protected_area | name = {{PAGENAME}}
| iucn_category = V
| image = Olando_kepures_krastovaizdis_Olandų_kepures_krastovaizdis_(4).JPG
| caption = ''[[OlandoOlandų kepurė]]s'' kraštovaizdis
| location = [[Klaipėdos rajonas]], [[Palangos savivaldybė]], {{flag|Lietuva}}
| nearest_city =
}}
[[Vaizdas:Karkles-kapines.jpg|thumb|240px|[[Karklė]]s kapinės]]
'''Pajūrio regioninis parkas''' yra vakarų [[Lietuva|Lietuvoje]], prie [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]]. Plotas 5602 ha, jūra užima 54 proc., miškai 36 proc. Direkcija [[KlaipėdaKarklė|KlaipėdojeKarklėje]]. Parkas įsteigtas siekiant išsaugoti žemyninio pajūrio kraštovaizdžius, gamtines bei kultūros paveldo vertybes, biologinę Baltijos jūros įvairovę, jūrinius riedulynus.
 
== Gamtos vertybės ==
Unikalus liekaninės kilmės [[Plazė|Plazės (Plocio) ežeras]], žemyninės kopos, [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] 18–20 m aukščio skardis – Didysis Pajūrio klifas, ledynmečio riedulynas jūros pakrantėje, [[Olandų kepurė]]s kalnas – orientyras jūreiviams ir žvejams senovėje ir dabar. Savita kopų, pajūrio lygumos pievų ir miškų augalija bei gyvūnija, Baltijos jūroje, [[Kalotės ežeras|Kalotės]] bei Plocio ežeruose perintys ir besiilsintys migracijų metu vandens paukščiai.
 
Parke bangos nuolat skalauja krantą, atsiveria skardžiai su virstančiais medžiais. [[Karklė]] žymi unikalia Lietuvoje molinga jūros pakrantės atodanga, kurios aukščiausia vieta (24 m virš jūros lygio) vadinama OlandoOlandų kepure. Čia, pajūryje ir jūroje, daug didelių akmenų, o paplūdimiai nukloti vandens ir laiko nugludintų akmenų sluoksniu. Išliko paskutiniosios natūralios smėlio kopos šiauriau [[Klaipėda|Klaipėdos]]. Jūroje yra vertingų žuvų nerštaviečių, čia telkiasi dideli žiemojančių paukščių būriai.
 
Virš jūros skrendančius paukščius patogu stebėti nuo [[OlandoOlandų kepurė]]s skardžio, taip pat nuo senų karinių įtvirtinimų, liaudyje vadinamų „dzotais“ arba „juodąja tvirtove“, stogo, o prie [[Plazė|Plazės (Plocio) ežero]] – iš specialaus stebėjimo namelio.
 
== Kultūros paveldas ==
 
[[Nemirseta|Nemirsetoje]] yra likęs rekonstruotas kurhauzo pastatas. Pajūryje yra išlikusi senoji laivų gelbėjimo stotis, statyta XX a. pradžioje. [[Karklė]]je – senos sodybos ir [[kapinės]]. [[Kalotė]]je yra karčiamaišlikęs dvaro pastatas, sena mokykla bei keletas sodybų, netoliese rasti kapai su akmenų vainikais (paplitę I tūkstm. pirmojoje pusėje). Šiauriau [[Giruliai|Girulių]] pajūryje dėmesį patraukia vokiečių statyti gynybiniai įtvirtinimai.
 
== Laisvalaikis ir pramogos ==
Ekologiniai pažintiniai maršrutai nėra ilgi, o vienos kelionės metu galima supažindintisusipažindinti iš karto su keliomis ekosistemomis. Yra įrengta daugiau nei 10 automobilių stovėjimo aikštelių, nuo kurių pėsčiomis galima pasiekti pačias nuostabiausias parko vietas. Įdomiausias vietas galima aplankyti dviračiais. Maudytis bei kaitintis saulėje labiausiai tinka paplūdimiai prie „Žuvėdros“ poilsio stovyklos, [[Karklė]]je ir [[Nemirseta|Nemirsetoje]]. Prie [[Kalotė]]s ežero įrengta pora stovyklaviečių.
 
Populiariausios pėsčiųjų trasos – pajūriu nuo [[Klaipėda|Klaipėdos]] iki [[Palanga|Palangos]]. Taip pat žmonės mėgsta pasivaikščioti [[Olandų kepurė]]s ir Nemirsetos kraštovaizdžio draustinių pėsčiųjų takais.
 
Yra dviračių takas, jungiantis [[Klaipėda|Klaipėdą]] su [[Palanga]], kuriuo pasiekiami įdomūs objektai – [[OlandoOlandų kepurė]]s kalno skardis, [[Nemirseta|Nemirsetos]] apžvalgos aikštelė, etnografinis [[Karklė]]s kaimas. Parko direkcija organizuoja ekskursijas dviračiais.
 
Placio rezervate draudžiama vaikščioti po visą jo teritoriją.
Anoniminis naudotojas