Žemėlapis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Regina Ku. (aptarimas | indėlis)
Regina Ku. (aptarimas | indėlis)
vikifikuota papildyta
Eilutė 2:
 
[[Vaizdas:Physical_world.jpg|miniatiūra|Fizinis [[pasaulis|pasaulio]] žemėlapis]]
'''Žemėlapis''' – [[simbolis|simboliais]] perteiktas tam tikros vietovės vaizdinis [[modelis]], kuriame pažymimas vizualinis santykis tarp tam tikrų komponentų (objektų, [[regionas|regionų]] ir pan.). Dauguma žemėlapių yra dviejų dimensijų geometriškai tiksli trijų dimensijų erdvės reprezentacija (pvz.: [[geografinis žemėlapis]]). Žemėlapiams kurti taikomi sudėtingi matematikos dėsniai, pasitelkiama [[topografija|topografinių]] ar [[aeronuotrauka|aeronuotraukų]] informacija, informacijos ir statistikos rašytinių šaltinių duomenys.
 
'''Žemėlapis''' – [[simbolis|simboliais]] perteiktas tam tikros vietovės vaizdinis [[modelis]], kuriame pažymimas vizualinis santykis tarp tam tikrų komponentų (objektų, [[regionas|regionų]] ir pan.). Dauguma žemėlapių yra dviejų dimensijų geometriškai tiksli trijų dimensijų erdvės reprezentacija (pvz.: [[geografinis žemėlapis]]).
'''Pagrindinės žemėlapio dalys''':
Žemėlapiams kurti taikomi sudėtingi matematikos dėsniai, pasitelkiama [[topografija|topografinių]] ar [[aeronuotrauka|aeronuotraukų]] informacija, informacijos ir statistikos rašytinių šaltinių duomenys.
 
Žemėlapiai naudojami įvairiose gyvenimo srityse: gamtos ir visuomeniniams reiškiniams tirti, inžinieriniams projektams atlikti. Jie plačiai naudojami laivyboje, aviacijoje, žemės ir miškų ūkyje, kasdieniniame žmonių gyvenime. Žemėlapyje informacija pateikiama tam tikrais ženklais, skirtingai spalvinimais teritorijų plotais. Ženklų ir spalvų reikšmės nurodomos žemėlapio legendoje.
 
'''''Pagrindinės žemėlapio dalys''''':
 
1. Pavadinimas
2. Mastelis
eilutė 10 ⟶ 15:
4. Geografinis tinklas
 
Žemėlapiai būna kelių rūšių: [[Topografija|topografiniai]], fiziniai (rodantys žemės paviršiaus formas, vandenis), ekonominiai, politiniai, administraciniai. Be to, sudarinėjami specialūs žemėlapiai, pvz., klimato, dirvožiamių, geologiniai, istoriniai.
 
=== Žemėlapių klasifikavimas pagal tematiką ===
 
Žemėlapiai '''''pagal turinį''''' būna:
 
* ''''' Bendrieji geografiniai ''''': vaizduojajuose svarbiusatvaizduojama gamtiniusvietovės elementų visuma. Šiuose žemėlapiuose vaizduojami visi objektai, matomi vietovėje. Visi elementai yra svarbūs ir visuomeniniusnei objektusvienas neišskiriamas. Bendrųjų geografinių žemėlapių panaudojimas universalus – moksliniams tikslams, kasdieniniame gyvenime.;
* '''''Teminiai''''': gamtos reiškinių ([[klimatas|klimato]], [[Geologija|geologiniai]],[[reljefas|reljefo]], [[dirvožemis|dirvožemio]]) teminiai žemėlapiai arba visuomeninių reiškinių (gyventojų, kalbų, religijų) teminiai žemėlapiai. Teminiai žemėlapiai naudojami mokymo ir moksliniams tikslams, įvairių profesijų specializuotiems tyrimams ir kasdieniniame gyvenime.
* '''''Specialieji''''' skirti konkrečios specializuotos kategorijos vartotojams. Specialieji žemėlapiai naudojami žemėtvarkoje, jūreivystėje, oreivystėje, miškų ūkyje ir kt.
 
=== Žemėlapių naudojimas ===
 
[[Vaizdas:Europe geological map-en.jpg|thumb|right|260px|Europos geologinis žemėlapis]]
* Žemėlapiai naudojami įvairiose gyvenimo srityse: gamtos ir visuomeniniams reiškiniams tirti, inžinieriniams projektams atlikti. Jie plačiai naudojami laivyboje, aviacijoje, žemės ir miškų ūkyje, kasdieniniame žmonių gyvenime.
* '''''[[Teminiai žemėlapiai|Teminiai]]''''': tai bendresnė ir įvairesnė gamtinių ir visuomeninių (socialinių ir ekonominių) reiškinių, jų derinių ir kompleksų žemėlapių kategorija. Žemėlapio turinį lemia konkreti tema. Teminiai žemėlapiai naudojami mokymo ir moksliniams tikslams, įvairių profesijų specializuotiems tyrimams ir kasdieniniame gyvenime;
* Žemėlapyje informacija pateikiama tam tikrais ženklais, skirtingai spalvinimais teritorijų plotais.
* Ženklų ir spalvų reikšmės nurodomos žemėlapio legendoje.
 
== Žemėlapio elementai ==
 
[[Vaizdas:Pantà barom.png|thumb|right|260px|Europos orų žemėlapis]]
* '''''Specialieji''''' skirti tik tam tikros rūšies uždaviniams spręsti arba ribotam vartotojų skaičiui. Tai dažniausia techninės paskirties žemėlapiai: navigaciniai žemėlapiai, kadastriniai žemėlapiai, techniniai žemėlapiai, projektavimo žemėlapiai. Ši klasifikacija nėra griežta. Specialiems žemėlapiams galima priskirti mokomuosius, agitacinius, švietimo, ekskursinius, sportinius ir kt.
 
 
Žemėlapį sudaro kartografiniai, matematiniai, pagalbiniai ir papildomieji elementai.
Žemėlapiai '''''pagal mastelį''''' būna:
 
* '''''Stambus''''' (M iki 1:100 000);
* '''''Vidutinis''''' (M nuo 1:100 000 iki 1:1 000 000);
* '''''Smulkus''''' (M daugiau nei 1:1 000 000).
 
 
Žemėlapiai ''''' pagal vaizduojamos teritorijos dydį ''''' būna:
 
* Pasaulio;
* Žemynų;
* Valstybių ir regionų;
 
 
* Vandenynų žemėlapiai jie skirstomi į tris rūšis:
** Įlankų žemėlapis;
** Sąsiaurių žemėlapis;
** Uostų žemėlapis.
 
 
Žemėlapiai '''''pagal paskirtį''''' būna:
 
* Specializuoti moksliniai;
* Kultūriniai pažintiniai;
* Mokomieji;
* Techniniai;
* Turizmo;
* Navigacijos (kelių) ir t.t.
 
== Žemėlapių rūšys ==
 
=== Topografiniai žemėlapiai ===
[[Vaizdas:Europe topography map ko.png|thumb|right|260px|Europos gamtinis žemėlapis]]
Šiuose žemėlapiuose, atsižvelgiant į mastelį ir paskirtį, vaizduojami apibendrinti kartografuojmos teritorijos kraštovaizdžio elementai ([[ežeras|ežerai]], [[upė|upės]], [[reljefas|reljefas]], miškai, pievos, ganyklos, dirbamos žemės) ir kai kurie socialiniai objektai (gyvenvietės, keliai, valstybių sienos, administracinio suskirstymo ribos). '''''Stambaus ir vidutinio mastelio''''' topografiniuose žemėlapiuose, be kraštovaizdžio elementų, vaizduojami labai specialūs objektai: geodezinio tinklo punktai, vandens ir vėjo malūnai, mokyklos, bažnyčios, šuliniai, pavieniai akmenys ir kt. Taip pat pažymėta matavimo ženklai (trianguliacijos, niveliacijos, poligonometrijos), elektros perdavimo ir ryšių linijos, aukščiausieji ir žemiausieji reljefo taškai, upių pločiai, gyliai ir pan.
 
=== Geografinis žemėlapis ===
 
Sumažintas apibendrintas Žemės paviršiaus vaizdavimas plokštumoje, atliktas pagal tam tikrus matematinius dėsnius ir rodantis gamtos ir visuomeninių reiškinių išsidėstymą ir ryšius. Geografiniame žemėlapyje galima atlikti matavimus (naudojamas mastelis), jis yra pakankamai vaizdus (naudojami sutartiniai topografiniai ženklai) ir apibendrinantis (atrinkti svarbiausi objektai ir apibendrintos jų ribos).
 
* Geografiniai žemėlapiai klasifikuojami:
** Pagal turinį (bendrieji geografiniai ir teminiai);
** Pagal paskirtį (universalieji ir specialieji);
** Pagal aprėptį (pasaulio, žemynų, vandenynų, šalių, regionų ir pan.);
 
== Mastelis žemėlapyje ==
 
Norint pavaizduoti tam tikrą teritoriją plokštumoje, reikia ją proporcingai sumažinti. Tam naudojamas [[mastelis]].
Mastelis – dydis, kuris rodo, kiek kartų žemėlapyje ar plane yra sumažintas tikrasis vaizdas. Mastelis 1 : 1 000 000 parodo, kad vienas centimetras lygus 1 000 000 milimetrų. Apskaičiavus duotą mastelį gauname, kad 1 cm = 10 km
 
Žemėlapiuose masteliai skirstomi į:
 
* Skaitmeninius
* Vardinius
* Linijinius
 
Skirtingų mastelio dydžių skalių lentelė:
 
{| class="wikitable"
|-
! Mastelio dydis ir paskirtis !! Mastelio dydžio santykis !! vaizduojamų teritorijų pavyzdžiai
! Kartografiniai/vaizdiniai !! Matematiniai !! Pagalbiniai !! Papildomieji
|-
| Stambus (mažoms teritorijos) M iki 1 : 100 000 || 1 :100 || Namų kvartalas
| Hidrografiniai objektai – ežerai, upės || Kartografinė projekcija || Legenda || Žemėlapio iškarpa
|-
| || 1 : 10 000 || miesto dalis
| Biosferos įvairovė – geografinės zonos || [[Mastelis]] || [[Metrinė erdvė| Metrika]] || Diagramos
|-
| || 1 : 25 000 || kaimas, miestelis
| [[Reljefas]] – aukščio skalė, horizontalės || Koordinačių sistema || Matavimo grafika || Kreivės
|-
| || 1 : 50 000 || miestas
| Gyvenvietės – miestai, sodybos || Komponuotė || || Tekstai
|-
| Vidutinis (vidutinėms teritorijoms) M nuo 1 : 100 000 iki 1 : 1 000 000 || 1 : 250 000|| Savivaldybė, rajonas
| [[Infrastruktūra]] – keliai, ryšio ir elektros tinklų linijos || || || Skaičiai
|-
| || 1 : 500 000 || valstybės dalis
| Sienos, administracinis suskirstymas || || ||
|-
| || 1 : 1 000 000 || nedidelė valstybė
| Socialiniai, kultūros ar ekonominiai objektai – ligoninės, bažnyčios, elektrinės || || ||
|-
| Smulkus (didelėms teritorijoms) M daugiau nei 1 : 1 000 000 || 1 : 5 000 000 || didelė valstybė
|-
| || 1 : 20 000 000 || kelių valstybių teritorija
|-
| || 1 : 50 000 000 || žemynas
|-
| || 1 : 100 000 000 || Pasaulis
 
|}
 
Žemėlapiai yra suskirstyti į stambius, vidutinius ir smulkius žemėlapius. Stambaus mastelio žemėlapiai vaizduoja nedidelę teritoriją (pav., kaimas, miestas ar miestelis. Vidutinio mastelio žemėlapis vaizduoja miestą, regioną arba mažą dalį šalyje. Smulkaus mastelio žemėlapis vaizduoja šalį, žemyną, pasaulį.
=== Sutartiniai ženklai ===
 
 
Žemėlapiuose, vietovės planuose gamtiniai ir visuomeniniai objektai vaizduojami sutartiniais ženklais – kartografų sukurtomis linijomis, simboliais, spalvų skale. Smulkaus ir stambaus mastelio žemėlapių, arba ''topografinių žemėlapių'', sutartiniai ženklai skiriasi. Stambaus mastelio žemėlapiuose palyginti nedidelėje teritorijoje galima pavaizduoti visus objektus. Smulkaus mastelio žemėlapiuose – tik didelius ir svarbius geografijos objektus. Kiekviename žemėlapyje pateikiama legenda – sutartinių ženklų aiškinimo lentelė.
== Sutartiniai ženklai žemėlapyje ==
 
Žemėlapiuose, vietovės planuose gamtiniai ir visuomeniniai objektai vaizduojami '''sutartiniais ženklais''' – kartografų sukurtomis linijomis, simboliais, spalvų skale. Smulkaus ir stambaus mastelio žemėlapių, arba ''topografinių žemėlapių'', sutartiniai ženklai skiriasi. Stambaus mastelio žemėlapiuose palyginti nedidelėje teritorijoje galima pavaizduoti visus objektus. Smulkaus mastelio žemėlapiuose – tik didelius ir svarbius geografijos objektus. Kiekviename žemėlapyje pateikiama '''legenda''' – sutartinių ženklų aiškinimo lentelė.
 
Sutartiniai ženklai gali būti :
 
* '''Linijiniai''', kurių ilgį galima apskaičiuoti, išmatuoti pagal plano mastelį, – gatvė, geležinkelis, upė;
 
* '''Taškiniai''' – svarbūs mastelio neatitinkantys objektai – miestas, tiltas, pastatas, kalvos viršūnė;
 
* '''Aiškinamieji''', kuriais nurodomas objekto turinys, paskirtis, pavadinimas – upės tėkmės krypties nuoroda, ežero pavadinimas, sklypo paskirtis;
 
* '''Plotiniai''' – kontūrais pažymimas vaizduojamos teritorijos plotas – miškas, pieva, ežeras, jūra;
 
* '''Nemasteliniai''' – pagal mastelį per maži, bet kartografuojant svarbūs objektai – muziejai, bažnyčios, medžiai, rieduliai ir kt.
 
== Geografinis tinklas ir geografinės koordinatės ==
=== Reljefo vaizdavimas žemėlapiuose ===
 
Visuose gaubliuose ir žemėlapiuose vaizduojamos linijos, kurios padeda orientuotis, vadinamos [[geografinis tinklas|geografiniu tinklu]]. Jį sudaro [[dienovidinis|dienovidiniai]] ir [[lygiagretė|lygiagretės]] ('''Lygiagretės''' – lygiagrečiai su pusiauju nubrėžti apskritimai žemėlapyje. '''Dienovidiniai''' (meridianai) – ašigalius jungiančios linijos žemėlapiuose). Naudojant geografinį tinklą, galima nustatyti bet kurio žemės paviršiaus taško ''geografines koordinates''. Jomis plačiai naudojamasi aviacijoje, laivyboje, karyboje. Geografinės koordinatės nusakomos '''laipsniais''' (°). Jie gali būti dalijami į '''minutes''' ' (1° = 60') ir '''sekundes''' " (1' = 60").
Reljefo vaizdavimas yra vienas iš sudėtingesnių žemėlapio elementų. Trimačiam jo vaizdavimui žemėlapyje naudojami įvairūs būdai: aukščio taškai, aukščio linijos, juostinis spalvinimas, šešėliavimas.
Nulinis dienovidinis ir pusiaujas sudaro geografinių koordinačių sistemos pradžią. Bet kurio taško žemės paviršiuje geografines koordinates sudaro jo '''platuma''' ir '''ilguma'''.
* Platuma – atstumas nuo pusiaujo, išreikštas laipsniais. Skiriamos ''šiaurės'' ir ''pietų'' platuma.
* Ilguma – atstumas nuo pradinio (nulinio) dienovidinio, išreikštas laipsniais. Skiriamos ''vakarų'' ir ''rytų'' ilguma.
 
===== AukščioŽemėlapio taškaielementai =====
 
Žemėlapį sudaro kartografiniai, matematiniai, pagalbiniai ir papildomieji elementai.
Žemėlapiuose aukščiausios ir žemiausios Žemės paviršiaus vietos pažymėtos taškais ir įvardytos skaičiais, kurie nurodomi metrais virš jūros lygio. Žemėlapiuose visada nurodomas '''''absoliutusis vietovės aukštis''''' (vietovės aukštis virš jūros lygio).
 
* ''''' Kartografiniai''''': ''hidrografiniai objektai'' – ežerai, upės; ''biosferos įvairovė'' – geografinės zonos; ''[[reljefas]]'' – aukščio skalė, horizontalės; ''gyvenvietės'' – miestai, sodybos; ''[[infrastruktūra]]'' – keliai, ryšio ir elektros tinklų linijos; ''sienos'', ''administracinis suskirstymas''; ''Socialiniai'', ''kultūros'' ar ''ekonominiai objektai'' – ligoninės, bažnyčios, elektrinės;
===== Aukščio linijos =====
 
* '''''Matematiniai''''': kartografinė projekcija; [[mastelis]]; koordinačių sistema; komponuotė.
'''Topografinis žemėlapis''' sudaromas dažnai remiantis aeronuotraukomis. Vietovės vaizdas iš viršaus iššifruojamas ir vaizduojamas plokštumoje sutartiniais ženklais.
 
* '''''Pagalbiniai''''': legenda; [[Metrinė erdvė| metrika]]; matavimo grafika.
* Reljefui vaizduoti topografiniame žemėlapyje naudojamos linijos, vadinamos ''izohipsomis'' arba ''horizontalėmis''. Atstumas tarp dvejų horizontalių yra aukščio skirtumas. Topografiniame žemėlapyje horizontalės brėžiamos tik tam tikru atstumu viena nuo kitos, atsižvelgiant į reljefo ypatumus.
** Toliau viena nuo kitos nubrėžtos horizontalės reiškia, kad [[kalnas|kalno]] arba [[dauba|daubos]] šlaitas yra nuolaidus.
** Arčiau viena kitos nubrėžtos horizontalės rodo, kad kalnas arba daubos šlaitas yra status.
* [[Kalva|Kalvai]] arba daubai pavaizduoti naudojami '''kalnabrūkšniai '''. tai nuolydžio krypties rodyklės, brėžiamos statmenai horizontalėms.
 
* ''''' Papildomieji''''': žemėlapio iškarpa; diagramos; kreivės; tekstai; skaičiai.
===== Juostinis spalvinimas =====
 
=== Kartografinės projekcijos ===
'''Gamtiniame (fiziniame) žemėlapyje''' reljefui vaizduoti naudojamas ''juostinis (hipsometrinis) spalvinimas''. Jis padeda geriau suvokti paviršiaus nelygumus. [[Žemuma|Žemumos]] spalvinamos dažniausiai tamsiai žaliai, [[Lyguma|lygumos]] – šviesiai žaliai, [[aukštuma|aukštumos]] – gelsvai, o kalnai – rudai.
 
===== Šešėliavimas =====
 
Kartografams, kuriantiems žemėlapius, kyla problemų, kaip pavaizduoti sferinį žemės paviršių plokštumoje. Netikslumų ir paklaidų išvengti neįmanoma. [[gaublys|Gaublyje]] paviršiaus vaizdas tikroviškiausiai atspindi žemės formą. Gaublių masteliai yra smulkūs, pateikiama didelė teritorija ir labai ribotas objektų skaičius. Gaubliai dažniausiai sudaromi M 1: 20 000 000 – M 1: 40 000 000 masteliais. Įvairių teritorijų žemėlapiams sudaryti naudojamos skirtingos '''kartografinės projekcijos'''. Jos leidžia ''elipsoido'' (žemės paviršiaus) paviršių ar jo dalį parodyti plokštumoje. Šie metodai padeda taip pateikti paviršių, kad iškraipymai plokštumoje būtų mažiausi. Yra 3 kartografinės projekcijos:
Šešėliavimas žemėlapiuose rodo saulės šviesos ir paviršiaus aukščio skirtumų, [[šlaitas|šlaitų]] polinkio sąveiką. Tokio žemės paviršiaus vaizdavimo tikslas – išryškinti reljefą. Saulės pusėn atsukti šlaitai atrodo lyg apšviesti, priešingoje pusėje esantys – tarsi šešėlyje.
 
* '''Ritininė (cilindrinė) projekcija''' – naudojama, kai kartografuojamos arčiau pusiaujo esančios žemės sritys.
=== Geografinis tinklas ir geografinės koordinatės ===
 
Visuose gaubliuose ir žemėlapiuose vaizduojamos linijos, kurios padeda orientuotis, vadinamos [[geografinis tinklas|geografiniu tinklu]]. Jį sudaro [[dienovidinis|dienovidiniai]] ir [[lygiagretė|lygiagretės]] (Lygiagretės – lygiagrečiai su pusiauju nubrėžti apskritimai žemėlapyje. Dienovidiniai (meridianai) – ašigalius jungiančios linijos žemėlapiuose). Naudojant geografinį tinklą, galima nustatyti bet kurio žemės paviršiaus taško '''''geografines koordinates '''''. Jomis plačiai naudojamasi aviacijoje, laivyboje, karyboje. Geografinės koordinatės nusakomos '''laipsniais''' ('''°'''). Jie gali būti dalijami į '''minutes''' ' (1° = 60') ir '''sekundes''' " (1' = 60").
 
''''''Nulinis dienovidinis ''''' ir pusiaujas sudaro geografinių koordinačių sistemos pradžią. Bet kurio taško žemės paviršiuje geografines koordinates sudaro jo '''platuma''' ir '''ilguma'''.
 
* Platuma – atstumas nuo pusiaujo, išreikštas laipsniais. Skiriamos ''šiaurės'' ir ''pietų'' platuma;
* Ilguma – atstumas nuo pradinio (nulinio) dienovidinio, išreikštas laipsniais. Skiriamos ''vakarų'' ir ''rytų'' ilguma.
 
=== Kartografinės projekcijos ===
 
* '''Kūginė projekcija''' – naudojama, kai kartografuojamos arčiau vidutinių platumų esančios žemės sritys.
Kartografams, kuriantiems žemėlapius, kyla problemų, kaip pavaizduoti sferinį žemės paviršių plokštumoje. Netikslumų ir paklaidų išvengti neįmanoma. [[gaublys|Gaublyje]] paviršiaus vaizdas tikroviškiausiai atspindi žemės formą. Gaublių masteliai yra smulkūs, pateikiama didelė teritorija ir labai ribotas objektų skaičius. Gaubliai dažniausiai sudaromi M 1: 20 000 000 – M 1: 40 000 000 masteliais. Įvairių teritorijų žemėlapiams sudaryti naudojamos skirtingos kartografinės projekcijos. Jos leidžia ''elipsoido'' (žemės paviršiaus) paviršių ar jo dalį parodyti plokštumoje. Šie metodai padeda taip pateikti paviršių, kad iškraipymai plokštumoje būtų mažiausi. Yra 3 kartografinės projekcijos:
 
* '''Ritininė (cilindrinė) projekcija''' – naudojama, kai kartografuojamos arčiau pusiaujo esančios žemės sritys;
* '''Kūginė projekcija''' – naudojama, kai kartografuojamos arčiau vidutinių platumų esančios žemės sritys;
* '''Plokštuminė (azimutinė) projekcija''' – naudojama, kai kartografuojamos poliarinės sritys.
 
eilutė 119 ⟶ 179:
* [[Kartografija]]
* [[Topografija]]
* [[Geografinė informacinė sistema]] GIS (Skaitmeninis žemėlapis)
* [[Visuotinė padėties nustatymo sistema]] GPS
* [[AeronuotraukaAtlasas]]
* [[Teminis žemėlapis]]
 
== Literatūra ==
 
* Vadovėlis „Gaublys“, Gamtinė geografija, „Didakta“, 2011, ISBN 978–609978-609-8002-90-4
* Ilona Urbanavičienė, Valdas Urbanavičius, „Kartografija I d.“, KTU leidykla „Technologija“, 2005, ISBN 9955-586-79-6
 
== Nuorodos ==