Armėnijos karalystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

: ''Šis straipsnis - – apie senovinę valstybę. Apie viduramžių armėnų karalystę, žiūrėkite straipsnį [[Armėnijos karalystė (Bagratuniai)]]''

|sostinė = [[Armaviras]] (iki 302 m. pr. m. e.)<br>[[Jervandašatas]] (302-185302–185 m. pr. m. e.)<br>[[Artašatas]] (185-I185–I a. pr. m. e.)<br>[[Tigranakertas]] (I a. pr. m. e.)<br>[[Vaharšapatas]] (120–330 m.)<br>[[Dvinas]] (nuo 335 m.)

|valdymo_metai1 = 331-190331–190 m. pr. m. e.

|valdymo_metai2 = 190 m. pr. m. e.-54–54 m.

|valdymo_metai3 = 54-42854–428 m.

'''Armėnijos karalystė'''  – istorinė valstybė [[Azija|Azijoje]] su pertrūkiais gyvavusi [[331 m. pr. m. e.]] - – [[428]] metais. Jos pagrindinės teritorijos buvo dab. [[Armėnijos kalnynas|Armėnijos kalnyne]] ([[Senovės Armėnija|Senovės Armėnijos]] kultūriniame regione - – dabartinės [[Armėnija]], pietų [[Gruzija]], rytų [[Turkija]], šiaurės vakarų [[Iranas]]), tačiau didžiausios ekspansijos laiku I a. pr. m. e. '''Armėnijos imperija''' valdė ir dideles žemumas šiaurės [[Irakas|Irake]], [[Sirija|Sirijoje]], [[Azerbaidžanas|Azerbaidžane]].

Didžiumą savo istorijos karalystė nebuvo suvereni valstybė, o pripažino vasalitetą galingesnėms monarchijoms: [[Seleukidai|Seleukidų]], [[Romos imperija|Romos]], [[Partų imperija|Partų]], [[sasanidų imperija|Sasanidų]] imperijoms. 387  m. Karalystė buvo padalinta tarp Sasanidų ir [[Rytų Romos imperija|Rytų Romos imperijos]], ir monarchiją išlaikė Sasanidų teritorijoje, kol buvo galutinai inkorporuotą į pastarąją 428  m.

=== Orontidai (331-189 331–189 m. pr. m. e.) ===

[[vaizdasVaizdas:Orontid Armenia -250-en.svg|thumb|left|Orontidų Armėnija apie 250  m. pr. m. e.]]

Karalystės pirmtakė buvo ''de facto'' nepriklausoma [[Achemenidų imperija|Achemenidų imperijos]] [[Armėnijos satrapija]], valdoma [[Orontidai|Orontidų dinastijos]]. 331  m. pr. m. e. satrapas [[Orontas III]], pasinaudodamas [[Aleksandras Makedonietis|Aleksandro Makedoniečio]] invazija į Persiją, [[Gaugamelos mūšis|Gaugamelos mūšyje]] paskelbė nepriklausomybę. Tai laikoma Armėnijos karalystės įkūrimu.

=== Artašesidai (189  m. pr. m. e. - – 12  m.) ===

200  m. pr.m. e. Orontidų dinastijos valdžią Armėnijoje galutinai panaikino Seleukidų karalius [[Antiochas Didysis]], savo strategu Armėnijoje paskyręs karvedį [[Artašesas I|Artašesą]]. Šis, 190  m. pr. m. e. pasinaudodamas Seleukidų karais su [[Romos respublika|Roma]], paskelbė nepriklausomybę. Kartu su juo nepriklausomybę paskelbė kitas strategas [[Zariadras]] [[Sofena|Sofenoje]].

Artašeso pradėta dinastija vadinama [[Artašesidai]]s. Jis įkūrė naują miestą [[Artašatas|Artašatą]], kurį padarė savo karalystės sostine. Naujasis miestas sugebėjo tapti strateginiu tašku, per kurį kirtosi [[Helenizmas|Helenistinio pasaulio]] keliai tarp [[Baktrija|Baktrijos]], [[Senovės Graikija|Graikijos]], [[Indija|Indijos]] ir Juodosios jūros kultūrų. Naujoji karalystė ne tik konsolidavo valdžią pagrindiniame armėnų regione [[Airaratas|Airarate]], bet ir išplėtė kontrolę į kitus regionus Armėnijos kalnyne.

Karalystė nuolat susidūrė su didesnių kaimynių - – Romos ir [[Partų imperija|Partų imperijos]] grėsme. Nepaisant to, ji sugebėjo išlaikyti savo pozicijas. Artašesidų atšaka kurį laiką netgi valdė [[Kaukazo Iberija|Iberiją]].

Didžiausios ekspansijos Armėnija pasiekė valdant Artašeso anūkui [[Tigranas Didysis|Tigranui]]. 83  m. pr. m. e. pasinaudodamas neramumais Seleukidų imperijoje, jis sugebėjo užbaigti jos egzistenciją Sirijoje. Iki [[66 m. pr. m. e.]] Armėnijos karalystei priklausė beveik visas [[Kaukazas]] ir didelės teritorijos dabartinėje [[Sirija|Sirijoje]], [[Libanas|Libane]], [[Turkija|Turkijoje]], [[Irakas|Irake]], [[Iranas|Irane]]. Tigranas sostinę perkėlė į naujai pastatytą ir strategiškai patogesnį [[Tigranakertas|Tigranakertą]]. Labai trumpam Armėnija tapo viena iš didžiausių valstybių Romos imperijos rytuose.

66  m. pr. m. e. [[Tigranakerto mūšis]] su Roma atnešė Armėnijai pralaimėjimą, o 34  m. pr. m. e. [[Markas Antonijus]] ją dar kartą nukariavo. Tačiau Romos pilietiniame kare Markui Antonijui pralaimėjus, Armėnijos priklausomybė išlaikyta paverčiant ją buferine zona ir Romos kliente. Jos teritorijos stipriai apkarpytos. Visi tolimesni Artašesidai buvo pasodinami į sostą romėnų ir atstovaudavo Romos interesams. Tiesa, į šį procesą siekė kištis ir Partų imperija, remdama kitus pretendentus į sostą, ar netgi paimdama kontrolę, kas atsitiko 37-47 37–47 m. ir 51-58 51–58 m.

=== Aršakuniai (54-428 54–428 m.) ===

Vidinių neramumų ir nuolatinių įpėdinių kaitos laikais tuometinio Partų imperatoriaus [[Vologasas I|Vologaso I]] brolis [[Tiridatas I]] buvo panaudotas kaip svertas stiprinti Partų valdžią šalyje. Tiridato giminė buvo dalis Partų valdančiosios dinastijos [[Aršakidai|Aršakidų]], todėl jos atstovai vadinami Armėnijos aršakidais, ar [[Aršakuniai]]s. 62  m. jis galutinai įsitvirtino soste, ir nors pripažino Armėniją kaip Romos klientę, Partų įtaka šalyje tik stiprėjo. Tai parodė įvykiai po Tiridato mirties, kuomet 110  m. Partų imperatorius [[Osroes I]] savavališkai pasodino savo sūnėną į sostą.

[[vaizdasVaizdas:Ayrarat.jpg|thumb|Nachangai]]

* [[Aukštutinė Armėnija]] (Karenitida), 23860 km² ([[Garinas]])

* [[Copkas]] (Sofena); 18890 km² ([[Arsamosata]])

* [[Aghdznikas]] (Arzanena), 17532 km² ([[Tigranakertas (Silvanas)|Tigranakertas]])

* [[Turuberanas]] (Tarontida), 25008 km² ([[Malazgirtas|Manzikertas]])

* [[Kordžajakas]] (Korduena), 14707 km² ([[Pinikas]])

* [[Moghas]] (Moksoena), 2962 km² ([[Moksas]])

* [[Persarmėnija]] (Sigriana), 11010 km² ([[Chojus|Heras]])

* [[Vaspurakanas]] (Basorepida), 40870 km² ([[Vanas (Turkija)|Vanas]])

* [[Sjunikas]], 15237 km² ([[Bagaberdas]])

* [[Arcachas]] (Orchistena), 11528 km² ([[Šuša]])

* [[Paitakaranas]] (Kaspiana), 21000 km² ([[Paitakaranas (miestas)|Paitakaranas]])

* [[Utikas]] (Otena), 11315 km² ([[Partavas]])

* [[Gugarkas]] (Gogarena), 16765 km² ([[Ardahanas]])

* [[Taikas]], 10179 km² ([[Oltis]])

* [[Airaratas]] (Araksena), 40105 km² ([[Armaviras]])

Armėnijos imperijos laikais be šių provincijų Armėnija administravo ar vasalitetą primetė ir šiems Artimųjų Rytų regionams: [[Kilikija]]i, [[Senovės Sirija|Sirijai]], [[Komagena]]i, [[Osroena]]i, [[Adiabena]]i, [[Medija Atropatena]]i;

Armėnijos karalystė buvo reikšmingas [[armėnai|armėnų]] tautos laikotarpis, kurio metu formavosi vieningas armėnų etnosas ir armėnų kultūra. Dar [[Orontidai|Orontidų]] laikais armėnai buvo stipriai paveikti [[helenizmas|helenizmo]] kultūros, kuri tik sustiprėjo Artašesidų laikotarpiu.

Karalystėje buvo išpažįstama pagoniška [[Armėnų mitologija|armėnų religija]], į kurios panteoną įtraukti tiek vietiniai armėniški, tiek persiški, graikiški ar semitiški personažai. Svarbiausios dievybės buvo [[Aramazdas]] (tapatintas su [[Dzeusas|Dzeusu]]), jo žmona [[Anahita]], perkūnijos dievas [[Vahagnas]] ir kt. Aršakunių laikais Armėniją pasiekė [[Krikščionybė|Krikščionybę]], kuri valstybine religija tapo IV a. pradžioje. Taip Armėnijos karalystė tapo pirmąja pasaulyje krikščioniška valstybe.

Karalystėje buvo naudojama [[armėnų kalba]], nors kai kurios provincijos turėjo dideles [[kurdų kalba|kurdiškai]], [[udai (tauta)|utiškai]], [[kaspijai|kaspijiškai]] kalbančias populiacijas. Per visą laikotarpį išsikristalizavo klasikinė armėnų kalba, arba grabaras. Armėnų kalbai užrašyti buvo naudojamas [[aramėjų raštas]] ir [[graikų raštas]], ir tik 405  m. [[Mesropas Maštocas]] sukūrė specifinį [[armėnų raštas|armėnų raštą]].