Žemėlapis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Regina Ku. (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Regina Ku. (aptarimas | indėlis)
S Redaguojama vikifikuota
Eilutė 2:
 
[[Vaizdas:Physical_world.jpg|miniatiūra|Fizinis [[pasaulis|pasaulio]] žemėlapis]]
'''Žemėlapis''' – [[simbolis|simboliais]] perteiktas tam tikros vietovės vaizdinis [[modelis]], kuriame pažymimas vizualinis santykis tarp tam tikrų komponentų (objektų, [[regionas|regionų]] ir pan.). Dauguma žemėlapių yra dviejų dimensijų geometriškai tiksli trijų dimensijų erdvės reprezentacija (pvz.: [[geografinis žemėlapis]]). Žemėlapiams kurti taikomi sudėtingi matematikos dėsniai, pasitelkiama [[topografija|topografinių]] ar [[aeronuotrauka|aeronuotraukų]] informacija, informacijos ir statistikos rašytinių šaltinių duomenys.
 
'''Pagrindinės žemėlapio dalys''':
1. Pavadinimas
2. Mastelis
Eilutė 10:
4. Geografinis tinklas
 
Žemėlapiai būna kelių rūšiurūšių: [[Topografija|topografiniai]], fiziniai (rodantys žemės paviršiaus formas, vandenis), ekonominiai, politiniai, administraciniai. Be to, sudarinėjami specialūs žemėlapiai, pvz., klimato, dirvožiamių, geologiniai, istoriniai.
 
=== Žemėlapių klasifikavimas pagal tematiką ===
 
Žemėlapiai pagal turinį būna:
 
* '''''bendriejiBendrieji geografiniai''''': vaizduoja svarbius gamtinius ir visuomeninius objektus. Bendrųjų geografinių žemėlapių panaudojimas universalus – moksliniams tikslams, kasdieniniame gyvenime.
* '''''teminiaiTeminiai''''': gamtos reiškinių ([[klimatas|klimato]], [[Geologija|geologiniai]],[[reljefas|reljefo]], [[dirvožemis|dirvožemio]]) teminiai žemėlapiai arba visuomeninių reiškinių (gyventojų, kalbų, religijų) teminiai žemėlapiai. Teminiai žemėlapiai naudojami mokymo ir moksliniams tikslams, įvairių profesijų specializuotiems tyrimams ir kasdieniniame gyvenime.
* '''''specialiejiSpecialieji''''' skirti konkrečios specializuotos kategorijos vartotojams. Specialieji žemėlapiai naudojami žemėtvarkoje, jūreivystėje, oreivystėje, miškų ūkyje ir kt.
 
=== Žemėlapių naudojimas ===
 
* Žemėlapiai naudojami įvairiose gyvenimo srityse: gamtos ir visuomeniniams reiškiniams tirti, inžinieriniams projektams atlikti. Jie plačiai naudojami laivyboje, aviacijoje, žemės ir miškų ūkyje, kasdieniniame žmonių gyvenime.
* Žemėlapyje informacija pateikiama tam tikrais ženklais, skirtingai spalvinimais teritorijų plotais.
* Ženklų ir spalvų reikšmės nurodomos žemėlapio legendoje.
 
== Žemėlapio elementai ==
 
 
Žemėlapį sudaro kartografiniai, matematiniai, pagalbiniai ir papildomieji elementai.
 
{| class="wikitable"
|-
! Kartografiniai/vaizdiniai !! Matematiniai !! Pagalbiniai !! Papildomieji
|-
| Hidrografiniai objektai – ežerai, upės || Kartografinė projekcija || Legenda || Žemėlapio iškarpa
|-
| Biosferos įvairovė – geografinės zonos || [[Mastelis]] || [[Metrinė erdvė| Metrika]] || Diagramos
|-
| [[Reljefas]] – aukščio skalė, horizontalės || Koordinačių sistema || Matavimo grafika || Kreivės
|-
| Gyvenvietės – miestai, sodybos || Komponuotė || || Tekstai
|-
| [[Infrastruktūra]] – keliai, ryšio ir elektros tinklų linijos || || || Skaičiai
|-
| Sienos, administracinis suskirstymas || || ||
|-
| Socialiniai, kultūros ar ekonominiai objektai – ligoninės, bažnyčios, elektrinės || || ||
|}
 
=== Sutartiniai ženklai ===
 
Žemėlapiuose, vietovės planuose gamtiniai ir visuomeniniai objektai vaizduojami sutartiniais ženklais – kartografų sukurtomis linijomis, simboliais, spalvų skale. Smulkaus ir stambaus mastelio žemėlapių, arba ''topografinių žemėlapių'', sutartiniai ženklai skiriasi. Stambaus mastelio žemėlapiuose palyginti nedidelėje teritorijoje galima pavaizduoti visus objektus. Smulkaus mastelio žemėlapiuose – tik didelius ir svarbius geografijos objektus. Kiekviename žemėlapyje pateikiama legenda – sutartinių ženklų aiškinimo lentelė.
 
Sutartiniai ženklai gali būti :
 
* '''Linijiniai''', kurių ilgį galima apskaičiuoti, išmatuoti pagal plano mastelį, – gatvė, geležinkelis, upė;
* '''Taškiniai''' – svarbūs mastelio neatitinkantys objektai – miestas, tiltas, pastatas, kalvos viršūnė;
* '''Aiškinamieji''', kuriais nurodomas objekto turinys, paskirtis, pavadinimas – upės tėkmės krypties nuoroda, ežero pavadinimas, sklypo paskirtis;
* '''Plotiniai''' – kontūrais pažymimas vaizduojamos teritorijos plotas – miškas, pieva, ežeras, jūra;
* '''Nemasteliniai''' – pagal mastelį per maži, bet kartografuojant svarbūs objektai – muziejai, bažnyčios, medžiai, rieduliai ir kt.
 
=== Reljefo vaizdavimas žemėlapiuose ===
 
Reljefo vaizdavimas yra vienas iš sudėtingesnių žemėlapio elementų. Trimačiam jo vaizdavimui žemėlapyje naudojami įvairūs būdai: aukščio taškai, aukščio linijos, juostinis spalvinimas, šešėliavimas.
 
===== Aukščio taškai =====
 
Žemėlapiuose aukščiausios ir žemiausios Žemės paviršiaus vietos pažymėtos taškais ir įvardytos skaičiais, kurie nurodomi metrais virš jūros lygio. Žemėlapiuose visada nurodomas '''''absoliutusis vietovės aukštis''''' (vietovės aukštis virš jūros lygio).
 
===== Aukščio linijos =====
 
'''Topografinis žemėlapis''' sudaromas dažnai remiantis aeronuotraukomis. Vietovės vaizdas iš viršaus iššifruojamas ir vaizduojamas plokštumoje sutartiniais ženklais.
 
* Reljefui vaizduoti topografiniame žemėlapyje naudojamos linijos, vadinamos ''izohipsomis'' arba ''horizontalėmis''. Atstumas tarp dvejų horizontalių yra aukščio skirtumas. Topografiniame žemėlapyje horizontalės brėžiamos tik tam tikru atstumu viena nuo kitos, atsižvelgiant į reljefo ypatumus.
** Toliau viena nuo kitos nubrėžtos horizontalės reiškia, kad [[kalnas|kalno]] arba [[dauba|daubos]] šlaitas yra nuolaidus.
** Arčiau viena kitos nubrėžtos horizontalės rodo, kad kalnas arba daubos šlaitas yra status.
* [[Kalva|Kalvai]] arba daubai pavaizduoti naudojami '''kalnabrūkšniai '''. tai nuolydžio krypties rodyklės, brėžiamos statmenai horizontalėms.
 
===== Juostinis spalvinimas =====
 
'''Gamtiniame (fiziniame) žemėlapyje''' reljefui vaizduoti naudojamas ''juostinis (hipsometrinis) spalvinimas''. Jis padeda geriau suvokti paviršiaus nelygumus. [[Žemuma|Žemumos]] spalvinamos dažniausiai tamsiai žaliai, [[Lyguma|lygumos]] – šviesiai žaliai, [[aukštuma|aukštumos]] – gelsvai, o kalnai – rudai.
 
===== Šešėliavimas =====
 
Šešėliavimas žemėlapiuose rodo saulės šviesos ir paviršiaus aukščio skirtumų, [[šlaitas|šlaitų]] polinkio sąveiką. Tokio žemės paviršiaus vaizdavimo tikslas – išryškinti reljefą. Saulės pusėn atsukti šlaitai atrodo lyg apšviesti, priešingoje pusėje esantys – tarsi šešėlyje.
 
=== Geografinis tinklas ir geografinės koordinatės ===
 
Visuose gaubliuose ir žemėlapiuose vaizduojamos linijos, kurios padeda orientuotis, vadinamos [[geografinis tinklas|geografiniu tinklu]]. Jį sudaro [[dienovidinis|dienovidiniai]] ir [[lygiagretė|lygiagretės]] (Lygiagretės – lygiagrečiai su pusiauju nubrėžti apskritimai žemėlapyje. Dienovidiniai (meridianai) – ašigalius jungiančios linijos žemėlapiuose). Naudojant geografinį tinklą, galima nustatyti bet kurio žemės paviršiaus taško '''''geografines koordinates '''''. Jomis plačiai naudojamasi aviacijoje, laivyboje, karyboje. Geografinės koordinatės nusakomos '''laipsniais''' ('''°'''). Jie gali būti dalijami į '''minutes''' ' (1° = 60') ir '''sekundes''' " (1' = 60").
 
''''''Nulinis dienovidinis ''''' ir pusiaujas sudaro geografinių koordinačių sistemos pradžią. Bet kurio taško žemės paviršiuje geografines koordinates sudaro jo '''platuma''' ir '''ilguma'''.
 
* Platuma – atstumas nuo pusiaujo, išreikštas laipsniais. Skiriamos ''šiaurės'' ir ''pietų'' platuma;
* Ilguma – atstumas nuo pradinio (nulinio) dienovidinio, išreikštas laipsniais. Skiriamos ''vakarų'' ir ''rytų'' ilguma.
 
=== Kartografinės projekcijos ===
 
Kartografams, kuriantiems žemėlapius, kyla problemų, kaip pavaizduoti sferinį žemės paviršių plokštumoje. Netikslumų ir paklaidų išvengti neįmanoma. [[gaublys|Gaublyje]] paviršiaus vaizdas tikroviškiausiai atspindi žemės formą. Gaublių masteliai yra smulkūs, pateikiama didelė teritorija ir labai ribotas objektų skaičius. Gaubliai dažniausiai sudaromi M 1: 20 000 000 – M 1: 40 000 000 masteliais. Įvairių teritorijų žemėlapiams sudaryti naudojamos skirtingos kartografinės projekcijos. Jos leidžia ''elipsoido'' (žemės paviršiaus) paviršių ar jo dalį parodyti plokštumoje. Šie metodai padeda taip pateikti paviršių, kad iškraipymai plokštumoje būtų mažiausi. Yra 3 kartografinės projekcijos:
 
* '''Ritininė (cilindrinė) projekcija''' – naudojama, kai kartografuojamos arčiau pusiaujo esančios žemės sritys;
* '''Kūginė projekcija''' – naudojama, kai kartografuojamos arčiau vidutinių platumų esančios žemės sritys;
* '''Plokštuminė (azimutinė) projekcija''' – naudojama, kai kartografuojamos poliarinės sritys.
 
=== Kartografiniai vaizdai ===
 
'''Aerofotonuotrauka''' – žemės paviršiaus vaizdas, nufotografuotas iš skraidymo aparatų. Nuotraukos, padarytos iš kelių šimtų metrų iki kelių dešimčių kilometrų aukščio, dažniausiai naudojamos kartografavimui.
 
'''Kosminė nuotrauka''' – žemės ar kitų planetų vaizdas, nufotografuotas dirbtinio palydovo.
'''Topografinis žemėlapis''' – brėžinys, kuriame sutartiniais ženklais plokštumoje stambiu masteliu pavaizduota žemės paviršiaus dalis.
 
'''Gaublys''' – tiksliausias sferinis žemės modelis, kuriame atstumai iškraipyti mažiausiai.
 
Taip pat skaitykite:
 
* [[Mastelis]]
* [[Kartografija]]
* [[Topografija]]
* [[Geografinė informacijos sistema]] GIS
* [[Visuotinė padėties nustatymo sistema]] GPS
* [[Aeronuotrauka]]
 
== Literatūra ==
 
* Vadovėlis „Gaublys“, Gamtinė geografija, „Didakta“, 2011, (30 psl.), ISBN 978-609978–609-8002-90-4
 
== Nuorodos ==