Vatikano radijas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Įsteigti radijo stotį [[popiežius Pijus XI]] nusprendė tuoj pat po Laterano sutarčių pasirašymo. Jau [[1929]]  m. [[birželio 11]] d., praėjus keturioms dienoms po pasikeitimo Laterano sutarčių ratifikavimo dokumentais, pats radijo išradėjas [[Guljelmas Markonis]] buvo pakviestas į Vatikaną. Jo vadovaujama bendrovė ir sumontavo naują stotį - – 10 kW siųstuvą. Iškilminga Vatikano radijo stoties inauguracija įvyko [[1931]]  m. [[vasario 12]] d. Po pietų, 16:49, Pijus XI pasakė pirmąją kalbą per Vatikano radiją. Joje popiežius sakė, jog visos žmogaus sukuriamos naujos komunikacijos ir informacijos priemonės turi tarnauti taip pat ir Gerosios Naujienos skelbimui: „Noriu, kad radijo - – šio nuostabaus žmogaus darbo rankų įrankio pagalba, guodžiantis ir stiprinantis Petro Įpėdinio balsas pasiektų viso pasaulio tikinčiuosius.“

[[Popiežius Pijus XII]] netaisydamas patvirtino savo pirmtako pasirašytus radijo modernizavimo projektus. [[1939]]  m. vasarą buvo pertvarkyta visa radijo stoties įranga, nutiestas ryšys su popiežiaus butu, [[Šv. Petro bazilika]], kitomis Vatikano patalpomis ir įstaigomis. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] išvakarėse, [[1939]]  m. [[rugpjūčio 24]] d., Vatikano radijas iš Kastelgandolfo vasaros rūmų transliavo Pijaus XII kreipimąsi į valstybių vadovus: „Taika nieko neprapuldina; viską gali sužlugdyti karas“. Bet popiežiaus raginimas nebegalėjo paveikti jau nulemtos tolimesnių įvykių raidos.

[[1941]]  m. pavasarį Vatikano radijas transliavo 57 reguliarias laidas per savaitę 11 kalbų, tarp jų ir [[lietuvių kalba]]. Po karo pusė Europos atsidūrė [[TSRSSSRS]] įtakoje. [[1948]]  m. pradžioje atsirado naujos programos: latvių, rusų, slovėnų kalbomis. [[1950]]  m.  – bulgarų, kroatų, baltarusių kalbomis. Trumpabangiame eteryje atsirado iki šios dienos naudojamas Vatikano radijo šaukinys - – čekų kompozitoriaus [[Janas Kuncas|Jano Kunco]] giesmės „Christus vincit“ motyvas.

Daugėjant programų skaičiui, teko didinti ir siųstuvų galingumą. Naujiems įrenginiams reikėjo daugiau vietos, tad nuspręsta pagrindinę techninę radijo įrangą iš Vatikano perkelti į kitą vietą. Netoli Romos miesto esančiame 440 ha lauke, priklaususiame „Germanicum - – Hungaricum kolegijai“, pradėta statyti naują radijo centrą „Santa Maria di Galeria“. Popiežius Pijus XII centrą iškilmingai inauguravo [[1957]]  m. [[spalio 27]] d. Jono XXIII ir Pauliaus VI laikais vykusios plėtros metu susiformavo dabartinė Vatikano radijo struktūra. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje Vatikano radijo redakcijos įsikūrė Palazzo Pio rūmuose, kurie stovi į Šv. Petro baziliką vedančios gatvės Via della Conciliazione pradžioje.

[[1966]]  m. sudaryta dabartinė Vatikano radijo administracinė struktūra. Visą radiją sudaro trys skyriai - – direkcijos:

* programų direkcija  – jai pavaldžios visos redakcijos

* administracinė direkcija, tvarkanti visus biurokratinius reikalus.

Visam radijui vadovauja generalinis direktorius, šiuo metu - – italas jėzuitas kun. Federikas Lombardis.

Vatikano radijo laida lietuvių kalba priklauso pirmajam kalbinių laidų dešimtukui. Jos atsiradimą tuojau po pirmosios TSRS okupacijos paskatino to meto Lietuvos padėtis. Pagrindinis Vatikano radijo lietuviškos programos sumanytojas ir iniciatorius buvo Marijonų vienuolijos vadovas vyskupas [[Pranciškus Būčys]]. Oficialų prašymą pradėti transliuoti radijo laidas lietuvių kalba Vatikanui įteikė Lietuvos ministras prie Šv. Sosto [[Stasys Girdvainis]]. Leidimas gautas [[1940]]  m. lapkričio mėn. ir tuoj pat pradėta transliuoti laidas. Vatikano radijuje bendradarbiavo: kun. Juozas Vaitkevičius, Juozas Beleckas SJ, Lietuvos ministras Italijoje [[Stasys Lozoraitis]].

[[1941]]  m. laidos nutrūko, pokario metais, Romoje atsiradus gana dideliam iš Lietuvos pasitraukusių kunigų būriui, Vatikano radijo lietuviška laida buvo atgaivinta. Transliacijos prasidėjo [[1946]]  m. [[birželio 8]] d. Iki [[1949]]  m. pabaigos rengiant radijo laidas bendradarbiavo beveik visi tuo metu prie Lietuvių Šv. Kazimiero Kolegijos susitelkę kunigai. [[1950]]  m. į Vatikano radijo lietuvių skyriaus darbą įsijungė kunigas Vytautas Kazlauskas, vėliau tapęs programos vedėju ir dirbęs radijuje net 38 metus, iki [[1988]]  m. Susiformavo nuolatinė redakcija ir pastovesnių bendradarbių ratas. [[1972]]  m. pradėjo eiti „[[Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika]]“. Kai tik pirmieji jos numeriai pasiekė Vakarus, radijo laidose atsirado nauja skiltis  – „Žinios iš Vyskupijų“. [[1972]]–[[1988]]  m. Vatikano radijo laidose buvo perskaityti beveik visi Kronikos numeriai.

=== AsmenybėsRedaktoriai ===

== Šaltiniai ==