Gurukula: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Gurukula''' ([[Sanskritas|sanskr.]] ''guru'' - – ''mokytojas'' arba ''šeimininkas''; ''kul'' - – [[Sanskritas|sanskr.]] ''priklausymas'' kilęs iš žodžio ''kula'', ''išplėsta šeima'')  – [[Hinduizmas|hinduistinė]] mokykla, mokykla-internatas. Tradiciškai gurukulose studentai arba mokiniai gyvendavo savo [[Guru|guru]] [[Ašramas|ašrame]]. <ref>{{cite book | last=Cheong Cheng | first=Cheong Cheng Yin | coauthors=Tung Tsui Kwok Tung Tsui, Wai Chow King Wai Chow, Magdalena Mo Ching Mok (Eds.) | year=2002| title=Subject Teaching and Teacher Education in the New Century: Research and Innovation | publisher=Springer | location=| isbn =9629490609 | pages=194}}</ref>

Gurukulose visi mokiniai turėdavo lygias teises nepriklausomai nuo savo socialinės padėties. Mokiniai mokydavosi pas guru ir patarnaudavo jam kasdieniniame gyvenime plaudami jo rūbus, gamindami jam [[Maistas|maistą]] ir t. t.

Šiuo metu Indijoje yra daug gurukulų, kurios laikosi senųjų tradicijų. Indijos vyriausybė finansiškai ir visokeriopai padeda gurukulų sukūrimui, kurios remiasi hinduistine švietimo sistema, kurioje mokytojas negauna iš studentų apmokėjimo už dėstytojo darbą. Pagrindinė valstybinė organizacija, kuri padeda įkurti ir išlaikyti gurukulas, yra „Sandipani“ [[Udžainas|Udžaino]] mieste. Ši organizacija buvo pavadinta [[Krišna|Krišnos]] guru vardu  – [[riši]] [[Sandipani]]. Ši organizacija taip pat padeda gurukulų studentams pasiruošti egzaminams į sanskrito universitetus.

Nuo 1970-tųjų metųm. pradžios [[Tarptautinė Krišnos sąmonės organizacija]] sėkmingai palaiko gurukulų projektą [[Majapuris|Majapuryje]], [[Vakarų Bengalija|Vakarų Bengalijoje]], kur studentams yra suteikiama galimybė įgyti indišką išsilavinimą, paremtą tradicinėmis vertybėmis.

1998  m. ISKCON savo oficialiame žurnale „ISKCON Communications Journal“ išspausdino sociologijos profesoriaus ''E. Burke Rochford, Jr.'' atlikto tyrimo ataskaitą apie vaikų skriaudimą ISKCON vaikų mokyklose ''gurukulose'' (judėjimo mokyklose mokėsi dalis narių vaikų, tuo metu šias mokyklas buvo baigę maždaug 1500 vaikų) 1972–1985  m. laikotarpiu, kurioje buvo minimi mušimo ir seksualinio išnaudojimo atvejai.

Kai kurios tokios istorijos buvo išspausdintos knygose, kaip kad pavyzdžiui Daniel Lutz knygoje [[Mano Karma Mano Kaltė (knyga)|“„''Mano Karma Mano Kaltė''”“]] (“„''My Karma My Fault''”“).

Judėjimo nariai buvo nepatenkinti atsakingais už gurukulų priežiūrą asmenimis ir visa GBC, kuri nesureagavo laiku ir nesiėmė griežtų priemonių. Pagrindinį vaidmenį iškeliant šią problemą į pirmą planą užėmė jaunoji ISKCON karta, kuri augo gurukulose. 2005  m. [[JAV]] teisme buvo patvirtintas kompensacijų planas, kuriame ISKCON sudarė galimybę visiems nukentėjusiems kreiptis dėl kompensacijų <ref>[http://www.iskcon.com/press/index.htm] ISCKON pranešimas spaudai apie Chapter 11 planą</ref>, kompensacijų apimtis  – 9,5 mln. $ suma kompensacijos pareikalavusiems 542 asmenims, kompensacijos suma vienam asmeniui siekė nuo 2500 $ iki 50000 $. ISKCON šiai problemai nagrinėti, spręsti pagalbos nukentėjusiems klausimus ir užtikrinti, kad ateityje tai nepasikartotų, įkūrė specialią instituciją judėjimo viduje, pavadintą ''ISKCON Central Office of Child Protection''. Po kompensacijų plano įgyvendinimo, prasidėjo jaunosios ISKCON kartos ir vyresniosios kartos, atsakingos už gurukulų problemas, susitaikymo procesas, nors visiško tarpusavio supratimo dar nebuvo pasiekta, vyko aktyvios diskusijos<ref>[http://www.dandavats.com/?cat=19] Diskusijų, dėl atsakomybės už gurukulų problemas, puslapis </ref>.

2000 metųm. pavasarį keturiasdešimties keturių buvusių gurukulų auklėtinių grupė pateikė Teksase 400 mln. dolerių ieškinį ISKCON organizacijai dėl moralinės ir materialinės žalos, patirtos jų suluošintoje vaikystėje.

<ref>„Krišnos Sąmonės Organizacijos“ aukos apskundė sektą teismui. Prozrenije, 2000, Nr. 2(5)</ref>

{{ref|1}}