Indijos kultūra: Skirtumas tarp puslapio versijų

Apie to paties tūkstantmečio vidurį atsiranda dar dvi religijos – [[budizmas]] ir [[džainizmas]]. Budizmo pavadinimas kilęs nuo jos įkūrėjo [[Buda|Sidhartos Gautamos]], praminto Buda. Ankstyvasis budizmas neteikia reikšmės nei ritualui, nei [[teologija]]i ir apsiriboja tik [[moralė]]s ir [[meditacija|meditacijos]] principais. Šios doktrinos pagrindą sudaro „keturios kilniosios tiesos“: 1) yra kančia; 2) yra kančios priežastis; 3) yra kančios įveikimas; 4) yra kelias kančiai įveikti. Budistai medituodami, eidami „kilniuoju aštuongubu keliu“ siekia įveikti tris svarbiausias aistras (geidulį, neapykantą ir klaidingą žinojimą) ir užgesinti savyje troškimą būti. Taip jie panaikins savyje kančią – pasieks [[Nirvana (religija)|nirvaną]]. Džainizmo pavadinimas irgi kilo nuo įkūrėjo – Vardamanos, praminto [[Džina]] (nugalėtoju). Džainizmas nepripažįsta nei dievų, nei demonų, antgamtinėmis būtybėmis laiko tik tobulybę pasiekusius žmones – titankarus. Kaip ir budistai, džainistai siekia nutraukti ryšius su materialiu pasauliu ir pasiekti nirvaną. Tačiau platieji liaudies sluoksniai nesuprato šių sudėtingų religijų ir susiformavo induizmashinduizmas – svarbiausia Indijos religija. InduizmasHinduizmas turi dvitris pagrindines kryptis – [[šivaizmasšaivizmas|šivaizmąšaivizmą]] ir [[višnuizmasvaišnavizmas|višnuizmąvvaišnavizmą]]. InduizmasHinduizmas kritiškai žiūrėjo į budizmą ir džainizmą, pripažino Vedų autoritetą, [[kastos|kastas]], [[reinkarnacija|reinkarnaciją]] ir [[karma|karmos]] dėsnį. Šalia Višnaus ir Šivos, garbinama ir daugybė vietinių dievybių, šventų gyvulių, kalnų, upių ir panašiai. Nuo [[XIII amžius|XIII a.]] arabų užkariautojai pradėjo skleisti Indijoje [[islamas|islamą]], kuris iš dalies išstūmė budizmą, susiaurino džainizmo įtaką, iš dalies reformavo induizmąhinduizmą, siekė net sujungti šias dvi religijas. Dabar 85 % Indijos gyventojų yra induistaihinduistai, 10 % musulmonų, 2,3 % krikščionių, likusieji budistai, džainistai ir kiti.